Sunkių elgesio pokyčių demencijos metu supratimas

Alzheimerio liga bei kitos demencijos dažnai pasireiškia neįprastu elgesiu, kuris gali tapti nemaloniu išbandymu tiek artimiesiems, tiek pačiam žmogui. Kai kada atrodo, kad liga sustiprina ankstesnes asmenybės bruožus, o kitais atvejais artimo elgesys pasikeičia iš esmės – net iki neatpažįstamumo.

Gali atsitikti taip, kad šeimos narys, kuris visą gyvenimą vengė keiksmažodžių, pradeda kalbėti labai šiurkščiai ar netžeidžiančiai. Žmogus, buvęs ištikimas sutuoktiniui, staiga ima flirtuoti ar net elgtis nepadoriai su aplinkiniais. Kiti, anksčiau svetingi ir draugiški, atsiriboja nuo artimųjų, užsidaro savo namuose ir demonstruoja stiprų pyktį ar baimę net paprastų vizitų metu.

Kas slypi po „sudėtingo elgesio“ apibūdinimu?

Neretai elgesio pokyčiai, atsirandantys sergant demencija, vadinami iššūkiu ne be priežasties. Tokios būklės gali varginti visus aplinkinius ir patį žmogų. Šiam reiškiniui apibūdinti vartojama daug skirtingų sąvokų:

• Elgesio sunkumai
• Pokyčiai bendravime ir elgesyje
• Agresyvūs arba trikdantys veiksmai
• Netinkami socialiniai veiksmai

Ar kiekvienas susiduria su elgesio pokyčiais?

Ne visiems Alzheimeriu ar kitomis demencijomis sergantiems pasireiškia stiprūs elgesio pokyčiai. Kai kurie išlieka ramūs ir mandagūs, nors pamiršta daugelį dalykų – ši būsena dažniausiai pasitaiko rečiau.

Pavyzdžiai, kokie gali būti sunkūs elgesio pokyčiai

• Daiktų kaupimas
• Vieša apsinuoginimas
• Keiksmažodžiai
• Nuolatinis tų pačių veiksmų kartojimas
• Įtarumas ar persekiojimo baimė
• Abėjingumas
• Nerimastingas vaikščiojimas, blaškymasis
• Užsisklendimas
• Pyktis ir agresija (tiek žodžiu, tiek fiziškai)
• Obsesiniai veiksmai
• Nesavalaikis seksualinis elgesys
• Pabėgimai ar klaidžiojimas

Kodėl atsiranda netipiškas elgesys?

Alzheimerio liga pirmiausia paveikia smegenis, kurios atsakingos ne tik už atmintį ar mąstymą, bet ir už mūsų elgesį. Todėl asmenybės pokyčiai nėra stebuklas – jie tiesiogiai susiję su smegenų funkcijų sutrikimu.

Galima išskirti keletą priežasčių, dėl kurių keičiasi elgesys:

• Fizinės priežastys, tokios kaip skausmas arba sveikatos būklės pablogėjimas
• Psichologiniai ir pažintiniai veiksniai – sumišimas, nerimas, paranoja
• Išoriniai dirgikliai – pernelyg triukšminga aplinka, tvarkos pokyčiai ar neįprasta dienotvarkė

Kada dažniausiai pasireiškia šie pokyčiai?

Elgesys gali keistis bet kuriame Alzheimerio ligos etape, tačiau priklausomai nuo ligos eigos, pokyčiai gali skirtis. Ankstyvoje stadijoje žmonės dažnai patys ieško būdų prisitaikyti prie užmaršumo – kartoja veiksmus, laikosi griežtos rutinos ar pradeda kaupti daiktus. Tai padeda jiems jaustis saugiau.

Vidurinėje ligos stadijoje elgesio problemos paūmėja – atsiranda daugiau pykčio, agresijos, sumaišties ar net haliucinacijų. Tokie pokyčiai tampa didžiausiu iššūkiu artimiesiems, mat žmogaus suvokimas ir gebėjimas bendrauti yra stipriai sutrikę.

Vėlyvoje stadijoje dažniausiai vyrauja abejingumas ir užsisklendimas. Kartais žmogus visiškai nesureaguoja į aplinką, bet tokiu metu netinkamas elgesys pasitaiko rečiau – ligonis dažniau tiesiog tampa priklausomas nuo kitų pagalbos kasdieniuose reikaluose.

Kaip reaguoti į netipinį elgesį?

Susidurti su neįprastu artimo elgesiu sunku. Natūralu jausti nerimą ar nusivylimą, kai žmogus pradeda elgtis agresyviai ar visiškai netipiškai. Svarbu suprasti, kad tai – ligos pasekmė, o ne tyčinis elgesys.

Jei kyla sunkumų, padeda trumpam atsitraukti, skirti laiko sau ir tik tada vėl užmegzti kontaktą. Toks požiūris apsaugo nuo perdegimo ir padeda palaikyti geresnius santykius.

Kai kuriais atvejais gydytojai gali paskirti vaistus elgesiui suvaldyti, tačiau visuomet verta pradėti nuo nemedikamentinių būdų – jie turėtų būti taikomi nuosekliai ir kantriai.