Sutemų sindromas sergant demencija: kas tai ir kokios nemedikamentinės priemonės padeda?

Sutemus pasireiškianti sumaištis, dar vadinama „sundowningo sindromu“, yra būklė, kai kai kuriems žmonėms, sergantiems demencija, vakare ar sutemus padidėja nerimas ir sujaudinimas. Kartais šiuos simptomus patiria ir tie žmonės, kuriems demencija nenustatyta.

Kaip atpažinti sundowningą

Pagrindiniai šio reiškinio požymiai yra dažnas neramumas, nuotaikų svyravimai, didesnis kritimų pavojus, garsus šaukimas, liūdesio priepuoliai, vaikščiojimas ratais, klajojimas, baimės jausmas, įtari plėtra, haliucinacijos bei nuolatinis šeimos narių ar slaugytojų „sekimas“.

Kaip sundowningas pasireiškia

Šis būklės paūmėjimas dažnai pasireiškia staiga – žmogus gali elgtis ramiai po pietų, tačiau artėjant vakarui ima keistis: tampa neramus, skundžiasi baime ar ima elgtis neįprastai. Dažnai pastebima, kad skirtingi slaugytojai dienos ir vakaro metu tą patį žmogų apibūdina visiškai kitaip – to priežastis yra būtent šis sindromas.

Kiek dažnas yra sundowningas?

Manoma, kad apie penktadalis sergančiųjų Alzheimerio liga patiria sundowningo simptomus. Kai kurie tyrimai rodo, jog namuose gyvenančių žmonių su demencija grupėje šis rodiklis gali būti net didesnis nei pusė.

Kada sundowningas dažniausiai prasideda?

Dažniausiai ryškesni simptomai pastebimi vidurinėje demencijos stadijoje ir bėgant laikui šie elgesio pokyčiai stiprėja. Pradžioje žmonės gali būti tik šiek tiek neramesni, tačiau ligai progresuojant, situacija dažnai sudėtingėja.

Kodėl atsiranda sundowningas?

Šio sindromo kilmė nėra iki galo aiški, tačiau išskiriamos kelios dažniausios priežastys ar veiksniai:

• Nuovargis dienos pabaigoje
• Pernelyg gausi ar blaškanti aplinkos dirgiklių įtaka
• Nuobodulys, vienišumo jausmas
• Vaistų poveikio silpnėjimas
• Lėtiniai skausmai (pvz., dėl sąnarių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų)
• Apšvietimo ar dienos šviesos pokyčiai rudenį ir žiemą
• Rūpintojų nuovargis ar pervargimas
• Šešėliai, susidarantys artėjant vakarui
• Alkis ar troškulys
• Užsitęsusios neišsakytos fiziologinės ar emocinės reikmės

Kaip sumažinti sundowningo simptomus?

Geriausi rezultatai dažnai pasiekiami ieškant individualių būdų, tinkančių kiekvienam žmogui. Švelnesnės, vaistų nereikalaujančios priemonės gali būti:

• Ryškios šviesos terapija namuose
• Labai aiškiai suplanuota dienotvarkė ir veiklos
• Pastovūs slaugytojai – kuo mažiau pokyčių komandoje
• Apribotas televizijos ir filmų žiūrėjimas
• Slaugytojų mokymai ir parama
• Tinkama miego aplinka ir reguliarumas
• Trumpi dienos poguliai
• Lengvi užkandžiai vakarais
• Dėmesio blaškymas veikla, kuri atitraukia nuo nerimo
• Muzikinė terapija
• Sklandus fizinių poreikių, tokių kaip netoleruojamas skausmas, alkis ar troškulys, užtikrinimas
• Užtrauktos žaliuzės – kad šešėliai nevirstų baimės šaltiniu
• Kokybiškas namų apšvietimas, ypač vakare
• Mažiau triukšmo ir veiksmo vakaro metu
• Pakeista ar kiekvienam žmogui pritaikyta rutina

Ar reikalingi medikamentai?

Kartais, kai visos kitos priemonės nepadeda, gydytojai gali skirti tam tikrų vaistų, kad palengvintų šį elgesį. Tačiau medikamentinis gydymas visuomet turėtų būti tik paskutinis pasirinkimas, kai švelnesni sprendimai neveiksmingi. Tikslas – palengvinti sergančiojo savijautą, o ne sumažinti slaugytojo patiriamą krūvį.

Ar vaistų kiekis turi įtakos demencijos simptomams?

Moksliniai tyrimai parodė, kad melatoninas, acetilcholinesterazės inhibitoriai ar kai kurie antipsichoziniai vaistai gali padėti sumažinti kai kurių žmonių sundowningo simptomus – nors poveikis kiekvienam individualus.