Svarbiausia informacija apie migreną

Migrena – tai sudėtinga neurologinė būklė, su kuria susiduria daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje kasmet. Migrenos priepuoliams būdingas ne tik stiprus galvos skausmas, bet ir tokie simptomai kaip pykinimas, jautrumas šviesai, o kartais ir laikini regos pokyčiai. Nors šie priepuoliai gali labai varginti ar net laikinai išjungti iš kasdienės veiklos, mokslas siūlo daugybę gydymo ir profilaktikos būdų.

Migrenos rūšys

Migrena gali pasireikšti skirtingomis formomis. Dažniausiai išskiriamos dvi pagrindinės: migrena be auros bei migrena su aura. Aura – tai praeinantys neurologiniai simptomai, dažniausiai regos (pavyzdžiui, žybsniai, figūros ar mirgėjimai prieš akis). Maždaug kas ketvirtam migrenos pacientui pasitaiko aura.

Migrena su aura turi specifinių atmainų, priklausomai nuo simptomų pobūdžio:

• Migrena su smegenų kamieno aura – retai pasitaikanti, su tokiais simptomais kaip apsunkintas kalbėjimas, pusiausvyros praradimas ar svaigulys
• Hemipleginė migrena – trumpalaikis vienos kūno pusės silpnumas
• Tinklainės arba akių migrena – laikini regėjimo sutrikimai vienoje akyje

Be minėtų, egzistuoja ir kitokių migrenos formų:

• Menstruacinė migrena – susijusi su tam tikru menstruacinio ciklo laikotarpiu
• Vestibulinė migrena – kai pasireiškia galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas
• Pilvo migrena – dažniausiai vaikams pasireiškianti forma, kai pagrindinis simptomas – pilvo skausmas
• Lėtinė migrena – kai galvos skausmai pasikartoja bent 15 dienų per mėnesį tris mėnesius iš eilės, iš jų bent 8 dienas skausmas migreninis

Pagrindiniai simptomai

Migrenos priepuolis dažniausiai reiškiasi stipriu, pulsuojančiu ar tvinkčiojančiu galvos skausmu, kuris gali apimti vieną ar abi galvos puses. Judesiai dažniausiai dar labiau sustiprina nemalonius pojūčius. Skausmas kartais būna toks stiprus, kad tenka atsisakyti darbo ar kitų kasdienės veiklos.

Dažni lydintys simptomai:

• Pykinimas ar vėmimas
• Padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui
• Jautrumas kvapams
• Sprando sustingimas ar skausmas
• Miego sutrikimai
• Nuotaikos pokyčiai – nerimas, prislėgta nuotaika

Migrenos fazės

Migrenos eiga gali būti skirstoma į keturias stadijas, nors ne kiekvienas žmogus išgyvena jas visas:

• Prodromas – ankstyva stadija, gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Šiame etape pasireiškia nuovargis, dirglumas, maisto troškimas, dažnas žiovulys.
• Aura – dažniausiai pasirodo prieš prasidedant skausmui ir trunka iki valandos. Tai gali būti laikini regos, jutimų ar kalbos pokyčiai.
• Skausmo fazė – pati ilgiausia, skausmas gali tęstis nuo kelių valandų iki trijų parų. Būdingas intensyvus, dažniausiai vienos pusės, pulsuojantis galvos skausmas.
• Postdromas arba „migrenos pagirios“ – kelias dienas po priepuolio jaučiamas nuovargis, dėmesio koncentracijos stoka.

Migrenos rizikos veiksniai

Tikimybę susirgti migrena gali lemti keli veiksniai. Itin svarbi genetika – jei migreną patyrė vienas ar abu tėvai, rizika susirgti ženkliai išauga. Dažniau migrena pasireiškia jaunesniame amžiuje, ypač iki 45 metų. Hormonų svyravimai taip pat turi įtakos, todėl moterims migrena pasitaiko dvigubai dažniau nei vyrams.

Tarp veiksnių, didinančių riziką, išskiriami:

• Pernelyg dažnas kofeino vartojimas
• Rūkymas
• Fizinio aktyvumo stoka

Tam tikros sveikatos problemos gali būti susijusios su migrena, pavyzdžiui: aukštas kraujospūdis, antsvoris, galvos traumos, miego sutrikimai, nerimo ar depresijos sutrikimai.

Priepuolių sukėlėjai

Migrena gali užklupti staiga arba būti išprovokuota tam tikrų veiksnių. Kiekvienam žmogui šie „trigeriai“ gali būti skirtingi, tačiau dažniausiai pasitaiko šie:

• Stresas ar stiprios emocijos
• Hormonų svyravimai (pvz., mėnesinių metu)
• Nereguliarus miegas, nepailsėjimas
• Alkoholio vartojimas
• Tam tikri maisto produktai (pvz., turintys glutamato, aspartamo, nitratų)
• Praleisti valgiai
• Staigūs oro pokyčiai

Migrenos diagnostika

Nustatant migreną, gydytojui svarbu įvertinti simptomų pobūdį ir ligos istoriją, atlikti neurologinį ištyrimą. Papildomi tyrimai, tokie kaip galvos kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas, skiriami tik tuomet, jei pasireiškia neįprastų simptomų, norima atmesti kitų ligų (pvz., auglių, kraujo išsiliejimo) tikimybę.

Migrena ir hormonai

Moterims migrena dažnesnė nei vyrams, ir dažniausiai šią tendenciją lemia lytinių hormonų, ypač estrogeno, svyravimai. Estrogeno sumažėjimas, pavyzdžiui, prieš menstruacijas, neretai išprovokuoja migrenos priepuolį. Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu, pereinant į menopauzę ar menopauzės laikotarpiu, taip pat daro įtaką migrenai – kai kuriais atvejais priepuoliai retėja, o kitais padažnėja.

Kaip suvaldyti migreną

Migrenos gydymas priklauso nuo individualių simptomų ir jų dažnumo. Lengvesnius priepuolius galima palengvinti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenu ar naproksenu), kurie mažina uždegimą ir skausmą.

Esant stipresniems ar dažniems priepuoliams, gydytojas gali paskirti vaistus, vadinamus triptanai. Jie veikia nervų sistemos siųstuvus, mažindami migrenos simptomus. Kai kurie šie vaistai būna tablečių, tirpių, nosies purškalo ar injekcijų pavidalu.

Alternatyvūs gydymo būdai gali būti ir kiti vaistai, pavyzdžiui, naudingi kai kuriais atvejais lasmiditanas ar gepantai. Dažnai naudingos paprastos priemonės: poilsis tamsioje, ramioje vietoje, šalto kompreso uždėjimas ant kaklo, gausus skysčių vartojimas ar švelnus galvos masažas.

Vesti migrenos dienyną gali būti labai naudinga – fiksuodami priepuolių dažnumą, stiprumą ir galimus sukėlėjus, lengviau pastebėsite dėsningumus ir rasite, kas padeda jų išvengti ar palengvina simptomus.

Profilaktinės priemonės

Norint kuo rečiau patirti migreną, svarbu keisti gyvenimo būdą bei vengti individualių sukėlėjų:

• Vengti maisto produktų ar kvapų, kurie išprovokuoja priepuolį
• Laikytis pastovaus valgymo ir miego režimo
• Reguliuoti kofeino vartojimą
• Gerti pakankamai vandens
• Skirti laiko atsipalaidavimui (pavyzdžiui, meditacijai, kvėpavimo pratimams)
• Reguliariai mankštintis

Jeigu migrenos priepuoliai pasikartoja daugiau kaip 4 kartus per mėnesį arba trunka ilgiau nei 12 valandų, gydytojas gali paskirti profilaktinių vaistų. Jų yra keletas rūšių – pagrinde tai beta adrenoblokatoriai, antiepilepsiniai vaistai, tricikliai antidepresantai. Šie vaistai vartojami kasdien, jų dozė ir pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių.

Pastaraisiais metais migrenos prevencijai naudojamos ir CGRP blokuojančios injekcijos ar tabletės. Tai – naujos kartos vaistai, slopinantys organizmo baltymą, dalyvaujantį migrenos skausmo perdavime. Dar viena galimybė – Botox (botulino toksino) injekcijos, dažniausiai skiriamos sergant lėtine migrena.

Papildomos priemonės, tokios kaip akupunktūra ar joga, kai kuriems žmonėms padeda sumažinti migrenos dažnį. Gydymosi gairės kartais apima ir magnio papildus – ypač tiems, kurie siekia išvengti kitų vaistų vartojimo arba ruošiasi nėštumui.

Kada kreiptis pagalbos?

Nors dažniausiai migrenos priepuoliai būna nepavojingi, reikėtų ieškoti gydytojo konsultacijos, jei priepuolis – pirmas gyvenime ar simptominė eiga labai pasikeitė. Taip pat svarbu pasitarti, jei migrena trukdo kasdienėms veikloms ar dažnėja, tampa stipresnė nei įprasta.

Būtina nedelsti kreiptis pagalbos, jei:

• Skausmas atsirado staiga ir tapo labai intensyvus per kelias sekundes ar minutes
• Priepuolį lydi neurologiniai simptomai – pavyzdžiui, kalbos, regos, sąmonės sutrikimai, paralyžius, aukšta temperatūra ar asmenybės pokyčiai
• Migrena pasireiškia po galvos traumos
• Esate nėščia, gydotės dėl vėžio ar susirgimų, silpninančių imuninę sistemą

Rūpindamiesi savimi ir laiku kreipdamiesi į gydytoją, galite sumažinti priepuolių dažnį bei išmokti veiksmingai gyventi su migrena.