Sveikatos patikrų svarba senstant

Reguliarios sveikatos patikros padeda anksti aptikti ligas ir lėtines būkles, dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Su amžiumi tokios patikros tampa vis svarbesnės, nes didėja įvairių ligų rizika. Sveikatos patikros apima įvairius būdus: nuo fizinės apžiūros ir kraujo tyrimų iki klausimynų ar kitų diagnostinių testų.

Nauda Pastebima Laiku

Ankstyvų ligų nustatymas leidžia greičiau pradėti gydymą ir pagerina galutinius rezultatus. Pavyzdžiui, laiku atliktos patikros dėl vėžio, osteoporozės ar širdies ir kraujagyslių ligų gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms ar net išgelbėti gyvybę. Laikydamiesi patikros rekomendacijų, galima reikšmingai sumažinti mirtingumą nuo krūties, gimdos kaklelio ar storosios žarnos vėžio.

Be to, sužinojus apie padidėjusią riziką, lengviau priimti sveikus gyvenimo būdo pokyčius – pasirūpinti mityba, fiziniu aktyvumu, svorio kontrole ar atsisakyti žalingų įpročių.

Krūtų Patikra: Mamograma

Mamograma – tai specialus rentgeno tyrimas, skirtas aptikti krūties vėžį. Ši procedūra gali atskleisti pakitimus net tada, kai jie dar neapčiuopiami apžiūros metu. Tyrimas rekomenduojamas 45–54 metų moterims kasmet, o vyresnėms – kas dvejus metus. Dėl ankstesnių ar dažnesnių tyrimų būtina tartis su gydytoju individualiai.

Tyrimo metu kiekviena krūtis patalpinama tarp dviejų plokštelių, kad būtų gaunamas aiškus vaizdas. Po mamogramos gaukite atsakymą ir, jei randama pakitimų, gali būti skiriami papildomi tyrimai: ultragarsas ar biopsija.

Nors neretai randami pakitimai, tik nedidelė dalis jų būna piktybiniai. Reikėtų nepamiršti, kad teigiami tyrimo rezultatai ne visada reiškia vėžį.

Storosios Žarnos Tyrimas: Kolonoskopija

Kolonoskopija padeda įvertinti, ar nėra storosios žarnos vėžio. Gydytojas apžiūri žarnyną specialiu vamzdeliu su kamera, o prireikus paima audinių mėginius. Rekomenduojama pradėti reguliarias kolonoskopijas nuo 45 metų, o po to kartoti kas dešimtmetį, nebent esate didesnės rizikos asmuo – tuomet tyrimai gali būti skiriami dažniau.

Alternatyvūs metodai – kompiuterinė tomografija ar trumpesnės apimties sigmoidoskopija kas penkerius metus. Taip pat gali būti atliekami išmatų tyrimai.

Ginekologinių Vėžių Patikros

Ginekologiniai vėžiai apima ligas, išsivystančias makštyje, vulvoje, gimdos kaklelyje, kiaušidėse ir gimdoje. Ypač svarbu tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio – būtent šią ligą galima išvengti ankstyvu aptikimu. Rekomenduojama nuo 25 iki 65 metų atlikti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) testą kas penkerius metus arba gimdos kaklelio tepinėlį (Pap testą) kas trejus metus. Vyresnėms nei 65 metų moterims, jei ilgą laiką nustatyti normalūs rezultatai, reguliarios patikros gali būti nereikalingos.

Dauguma atvejų nustatoma tiems, kurie niekad nesidarė ŽPV ar Pap testo. Gimdos kaklelio vėžys dažnesnis jaunesniame amžiuje, tačiau kiti ginekologiniai vėžiai dažnėja su amžiumi.

Kraujospūdis

Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) yra itin dažna lėtinė būklė. Ji didina širdies ligų, insulto ir inkstų ligų riziką. Kraujospūdį vertėtų tikrintis visiems suaugusiems nuo 18 metų. Dažnai jis matuojamas gydymo įstaigoje, tačiau galima tikrintis ir namuose, jei turite įrenginį.

Cholesterolis: Kodėl Svarbu Stebėti

Cholesterolis yra būtina organizmo medžiaga, bet jo perteklius sukelia kraujagyslių užsikimšimą ir didina infarkto ar insulto riziką. Cholesterolis, deja, dažniausiai nejuntamas – simptomų nebūna, tad tyrimai išlieka labai svarbūs. Patartina bent kas penkerius metus, pradedant nuo 20 metų, atlikti cholesterolio tyrimus. Ti, kurie turi papildomų rizikos veiksnių, gali būti tikrinami dažniau.

Didelė dalis žmonių su padidėjusiu spaudimu ar cholesteroliu nežino apie savo būklę, todėl sistemingi kraujo tyrimai padeda laiku pastebėti pavojingus pokyčius.

2 Tipo Diabetas

2 tipo cukrinis diabetas atsiranda, kai organizmas praranda gebėjimą tinkamai naudoti gliukozę. Ši būklė dažniausiai neturi ankstyvų simptomų, todėl patikros yra būtinos. Diabetas ar prediabetas dažniau nustatomas 35–70 metų žmonėms, turintiems antsvorio ar nutukusiems. Gydytojas gali paskirti gliukozės kiekio kraujyje ar A1C testą. Anksti nustačius šią būklę, lengviau suvaldyti ligą ir išvengti komplikacijų.

Osteoporozė – Kaulų Tvirtumo Tikrinimas

Po menopauzės išauga osteoporozės rizika – tuomet kaulai tampa trapesni, didėja lūžių pavojus. Moterys nuo 65 metų arba jaunesnės, bet su papildomais rizikos veiksniais, raginamos pasitikrinti kaulų tankį. Dažniausiai taikomas DEXA tyrimas, kuris leidžia įvertinti kaulų mineralinį tankį. Tyrimas kartojamas kas 1–5 metus, priklausomai nuo individualios situacijos. Esant menkam kaulų tankiui, skiriamas gydymas vaistais ir rekomenduojami papildomi gyvenimo būdo pokyčiai.

Psichikos Sveikata

Daugelyje gydymo įstaigų vyksta psichikos sveikatos patikros – apie pusei asmenų sunkumai pasireiškia paauglystėje, o daugumai – iki 24 metų. Gydytojai gali paprašyti užpildyti klausimynus dėl nerimo ar depresijos. Jeigu kyla rizikos požymių, kartu aptariami tolimesni žingsniai ir pagalba.

Klausos Tikrinimas

Su amžiumi dažnai silpnėja klausa, o tai atsiliepia gyvenimo kokybei ir savarankiškumui. Jei jaučiate, kad prasčiau girdite, verta kreiptis į gydytoją dėl paprastų testų ar nuorodos pas specialistą. Profilaktinis klausos tikrinimas kasdieniškai netaikomas, tačiau svarbu neatidėlioti, jei atsiranda problemų.

Regos Patikra

Vaikams regos testai gali būti atliekami reguliariai, o suaugusieji dažniausiai siunčiami pas oftalmologą pagal poreikį. Turint nusiskundimų ar norint profilaktiškai pasitikrinti, verta kreiptis į akių priežiūros specialistą. Specialistas įvertins akių būklę, galimą regėjimo silpnėjimą ar pavojingas ligas.

Odos Stebėjimas

Odos vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų, tad svarbu reguliariai apžiūrėti apgamus, dėmes ir kitus odos pakitimus. Tai galima atlikti tiek savarankiškai, tiek gydytojo apžiūros metu. Jei kyla įtarimų dėl apgamo ar pažeistos vietos, gydytojas nuima nedidelį odos gabalėlį tyrimams.

Savikontrolė ypač aktuali tiems, kurie turi asmeninę ar šeimos odos vėžio istoriją bei šviesią odą. Gydytojas patars, kaip dažnai tikrintis individualiai.

Patikros Organizavimas

Dažnai gali kilti klausimas, kaip viską suspėti. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris padės sudaryti tinkamą patikrų grafiką pagal jūsų sveikatos poreikius ir rizikos veiksnius. Daugumą patikros tyrimų iš dalies ar visiškai finansuoja sveikatos draudimas ar valstybė. Jei neturite draudimo, verta pasidomėti galimybėmis gauti nemokamas ar finansuojamas patikras.

Santrauka

Sveikatos patikros leidžia anksti aptikti ligas, net tada, kai simptomų nėra. Dažniausiai kuo anksčiau liga nustatoma, tuo lengviau ją gydyti, o gyvenimo kokybė – geresnė. Kartu su gydytoju aptarkite, kurie tyrimai jums aktualiausi, ir reguliariai juos atlikite.

Paskutinis Patarimas

Profilaktinės patikros dažniausiai būna greitos ir nieko nekainuoja. Visgi, daugeliui prieš tyrimus kyla nerimas – tai visiškai normalu. Svarbiausia – žinoti, kad šie tyrimai padeda atrasti sveikatos problemas pačioje pradžioje. Įtraukę reguliarų sveikatos tikrinimą į savo kasdienybę, greičiausiai pajusite ramybės ir saugumo jausmą.