Takajasu arteritas: simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Takajasu arteritas – itin reta lėtinių kraujagyslių liga, kuri dažniausiai prasideda paauglystėje arba jauname amžiuje ir dažniau pasitaiko moterims. Nors ši būklė dažniau diagnozuojama Azijoje, ji gali paveikti viso pasaulio žmones, nepriklausomai nuo amžiaus ar kilmės.

Kas suserga Takajasu arteritu?

Šia liga pasižymi didesnis paplitimas tarp moterų (jos sudaro apie aštuonias iš dešimties pacientų), o pirmieji simptomai paprastai atsiranda paauglystėje. Vis dėlto, tikslus diagnozavimas dažnai vėluoja – daugeliui liga nustatoma iki trisdešimtojo gimtadienio.

Kaip atpažįstamas Takajasu arteritas?

Kad išsiaiškinti, ar žmogus serga Takajasu arteritu, būtina kompleksiška diagnostika. Vieno konkretaus testo tam nėra – gydytojai remiasi išsamia ligos eiga, išklausinėja visą medicininę istoriją ir kruopščiai apžiūri pacientą. Į pagalbą pasitelkiami vaizdiniai tyrimai – magnetinio rezonanso, rentgeno, kompiuterinės tomografijos nuotraukos ar angiogramos, kurios tiksliai atskleidžia kraujagyslių pažeidimų vietą bei mastą. Taip pat vertinama, ar per susiaurėjusias kraujagysles girdimi būdingi ūžesiai, kurie rodo pakitusią kraujo tėkmę. Kraujo tyrimai padeda nustatyti organizmo uždegimo požymius – tai reikšmingi duomenys vertinant ligos tikimybę.

Gydymo galimybės ir pagalba sergantiesiems

Takajasu arterito išgydyti kol kas nepavyksta, tačiau šiuolaikinė medicina leidžia efektyviai suvaldyti ligą. Svarbiausia – slopinti uždegiminius procesus ir suvaldyti kraujo spaudimą, taip pristabdant kraujagyslių bei audinių pažeidimus. Apie 80 % pacientų, taikant tinkamą gydymą, gali pasiekti būklės stabilizaciją, o kai kurie net ir remisiją – tai reiškia, kad liga neaktyvi, ir vaistų vartojimas gali būti sumažintas ar išvis nutrauktas.

Kaip veikia steroidai?

Kortikosteroidai – dažniausiai pradinė Takajasu arterito gydymo forma. Šie vaistai stipriai ir greitai slopina uždegiminius procesus. Paprastai, pirmiausia paskiriamas prednizolonas. Jis efektyvus daugeliui, tačiau ne visiems ligoniams užtenka tik jo. Jei paciento būklė pagerėja, vaisto dozė palaipsniui mažinama, taip siekiant sumažinti pašalinį poveikį. Maždaug pusei sergančiųjų, nutraukus vaistus, simptomai atsinaujina.

Imuninio atsako slopinimas

Jei steroidai nepadeda arba sukelia šalutinį poveikį, gydytojai imasi kitų vaistų, kurių paskirtis – slopinti imuninį atsaką, bet jie nėra steroidai. Šie vaistai skirstomi į dvi kategorijas:

• Sintetiniai (nebiologiniai) vaistai: azatioprinas, ciklofosfamidas, leflunomidas, metotreksatas, mikofenolato mofetilis. Naudojami tuomet, kai kortikosteroidų nepakanka.
• Biologiniai vaistai: gaminami biotechnologiškai, pastaraisiais metais atrasti ypač veiksmingi kartu su steroidais. Tai etanerceptas, infliksimabas, tocilizumabas.

Kiti vaistai ir kraujospūdžio kontrolė

Sergant Takajasu arteritu dažnai išsivysto kraujospūdžio padidėjimas. Nevaldomas spaudimas gali tapti širdies, inkstų ligų ar insulto priežastimi. Tokiais atvejais skiriami antihipertenziniai vaistai, kartais derinami su mažomis aspirino dozėmis. Prireikus gydytojas paskiria prieškrešulinius ar antitrombocitinius vaistus.

Kartu su vaistais labai svarbus ir gyvenimo būdo keitimas – sveikos mitybos, fizinio aktyvumo stiprinimas padeda efektyviau sumažinti spaudimą.

Kada prireikia chirurginės pagalbos?

Kai vaistai nebepadeda, o kraujagyslių pažeidimai progresuoja, gali būti neišvengiamos chirurginės procedūros. Kai kurios iš jų:

• Atviros operacijos. Chirurgas atveria pažeistą vietą ir atstato užsikimšusią kraujagyslę.
• Balioninė angioplastika. Į susiaurėjusį kraujagyslės ruožą specialiu kateteriu įvedamas balionėlis, kuris išplečia pratekėjimą.
• Stento įvedimas. Tam tikrose vietose į arteryje įmontuojamas metalinis tinklelis (stentas), kuris užtikrina laisvą kraujo tėkmę.
• Apeinamieji jungimai (aplinkkelio operacija). Norint apeiti užsikimšusią atkarpą, suformuojamas naujas kraujo kelias į gyvybiškai svarbius organus: inkstus, galūnes ar širdį.

Galimos komplikacijos

Dėl vėlyvos diagnozės ar užsitęsusio uždegimo, Takajasu arteritas dažnai sukelia komplikacijas. Kraujagyslėse besikartojantis uždegimas ir gijimo procesai silpnina jų sieneles: gali susiformuoti aneurizmos arba visiški užkimšimai. Pagrindinės komplikacijos:

• Širdies raumens arba vožtuvų pažeidimai
• Kraujagyslių siaurėjimas ir neelastingumas
• Širdies priepuolis, nepakankamumas
• Padidėjęs kraujospūdis
• Insultas
• Trumpalaikiai galvos smegenų išemijos priepuoliai (TIA)

Gyvenimo perspektyvos sergant Takajasu arteritu

Prognozė priklauso nuo daugelio veiksnių: kaip greitai pavyko nustatyti ligą, ar pavyko laiku pradėti gydymą, ar išsivystė komplikacijos. Uždelsta diagnozė gali lemti ilgalaikį organų pažeidimą. Maždaug pusė pacientų per dešimtmetį nuo diagnozės patiria ligos atsinaujinimą ar naujas komplikacijas. Kita vertus, tyrimai rodo, kad penkerių metų išgyvenamumas siekia net iki 90 %, jei liga gydoma tinkamai.

Daugeliui sergančiųjų, gyvenant su Takajasu arteritu ir gaunant visapusišką gydymą, pavyksta išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę. Kiek daugiau nei ketvirtadalis pacientų prisitaiko prie tam tikrų kasdienės veiklos pokyčių. Komplikacijos (aneurizmos, galūnių kraujotakos sutrikimai) gali apsunkinti ateitį, ypač jei liga progresuoja.

Ilgalaikis gydymas steroidais ir kitais stipriais vaistais taip pat gali paveikti savijautą ir gyvenimo kokybę, todėl nuolatinė gydytojo priežiūra yra itin svarbi. Gydymo sėkmė dažniausiai priklauso nuo reguliarių vizitų, atidžios būklės stebėsenos ir savalaikės reakcijos į galimą ligos atsinaujinimą.

Santrauka

Takajasu arteritas – reta, uždegimą ir kraujagyslių susiaurėjimą sukelianti liga. Ją reikia laiku atpažinti ir gydyti, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų: aukšto kraujospūdžio, insultų ar širdies pažeidimų. Reguliari medicininė priežiūra ir aktyvus paties paciento įsitraukimas yra lemiami veiksniai siekiant išlaikyti optimalią gyvenimo kokybę.