Trombocitopenija (sumažėjęs trombocitų kiekis): priežastys, simptomai ir gydymo galimybės

Trombocitopenija – tai būklė, kai kraujyje sumažėja trombocitų (kraujo plokštelių) kiekis. Ši būsena gali pasireikšti įvairiomis formomis, o jos eiga bei gydymo poreikis priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo. Nors kai kuriais atvejais trombocitopeniją aptinkama atsitiktinai atliekant kraujo tyrimus, svarbu žinoti, kokie gali būti šios ligos tipai, priežastys bei kaip ji pasireiškia ir gydoma.

Trombocitopenijos rūšys

Yra skirtingų trombocitopenijos tipų, kurie skiriasi tiek priežastimis, tiek eiga. Diagnozė ir gydymas priklauso nuo to, kuris iš jų yra nustatytas.

Imuninė trombocitopenija (ITP)

Imuninė trombocitopenija gali būti tiek ūmi, tiek lėtinė. Ūmi dažniausiai pasireiškia vaikams po persirgtos virusinės infekcijos ir paprastai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Lėtinė ITP, trunkanti ilgiau nei šešis mėnesius, dažniau nustatoma suaugusiems, tačiau ja gali sirgti ir paaugliai.

Trombotinė trombocitopeninė purpura (TTP)

Trombotinė trombocitopeninė purpura yra reta, bet ypač pavojinga. Šios būklės metu visame organizme formuojasi daugybiniai kraujo krešuliai, todėl gali sutrikti įvairių organų veikla. Trombocitai greitai eikvojami būtent dėl šių krešulių, o dėl to skaičius kraujyje smarkiai sumažėja. Negydoma TTP gali sukelti sunkių komplikacijų.

Vaistų sukeltas trombocitų sumažėjimas

Dažnai trombocitų sumažėjimą sukelia tam tikri vaistai – jų priskaičiuojama net daugiau nei 300. Daugeliu atvejų ši reakcija išryškėja po 1–2 savaičių nuo naujo vaisto vartojimo pradžios, bet kai kurios medžiagos gali veikti net ir vartojant pirmą kartą. Dažniausiai trombocitų kiekis atsistato nutraukus kaltininką vaistą.

Heparino sukelta trombocitopenija

Ši būklė dažniausiai pasitaiko vartojant hepariną – vaistą, skirtą apsaugoti nuo pavojingų trombų susidarymo. Kai kuriems žmonėms heparinas sukelia trombocitų kaupimąsi ir sumažina jų kiekį kraujyje. Heparino sukelta trombocitopenija dažniausia nustatoma gydantis ligoninėje.

Nėščiųjų trombocitopenija

Nėštumo metu trombocitų kiekis sumažėja dažniausiai trečiajame trimestre, nors tiksli priežastis nėra žinoma. Po gimdymo trombocitų lygis dažniausiai grįžta į normą, tačiau kitų nėštumų metu ši būklė gali kartotis. Nors rimtų kraujavimų paprastai nebūna, gydytojai dažnai atlieka papildomus tyrimus, kad įvertintų kitų galimų ligų riziką.

Praskiedimo arba praskiestinė trombocitopenija

Kai per trumpą laiką atliekama didelė kraujo perpylimo procedūra ir netenkama didelės kraujo dalies, trombocitų kiekis taip pat sumažėja. Tokiais atvejais sprendžiama, ar reikia papildomai suleisti trombocitų.

Trombocitų pasiskirstymo trombocitopenija

Kai padidėja blužnis, joje gali pasilikti net 90% visų trombocitų, dėl to jų sumažėja bendroje kraujotakoje. Paprastai blužnyje būna tik apie trečdalį kūno trombocitų.

Pseudotrombocitopenija

Kartais kraujo tyrimo rezultatas klaidingai rodo per mažą trombocitų kiekį, kai jų iš tiesų pakanka. Papildomi testai gali padėti išvengti nereikalingo gydymo.

Kaip nustatoma trombocitopenija?

Ligos nustatymas paprastai prasideda nuo bendro kraujo tyrimo, kurio metu atsitiktinai pastebimas sumažėjęs trombocitų skaičius. Gydytojai užduoda klausimus apie simptomus, jau vartojamus vaistus, papildus, ankstesnes ligas ir šeimos sveikatos istoriją. Išsamesni tyrimai gali padėti išsiaiškinti trombocitopenijos priežastį.

• Bendras kraujo tyrimas (BKT), kuriame įvertinamas visų kraujo ląstelių kiekis.
• Kraujo tepinėlis, leidžiantis įvertinti trombocitų išvaizdą mikroskopu.
• Kai reikia – kaulų čiulpų tyrimas, vertinant, kaip organizmas gamina naujas kraujo ląsteles.
• Kraujo krešėjimo tyrimai, įvertinantys, kaip veikia trombocitai.
• Trombocitų antikūnų nustatymas, padedantis spręsti apie autoimuninę kilmę.

Be laboratorinių tyrimų, gydytojas gali atlikti apžiūrą, ieškoti vidinio kraujavimo požymių ar padidėjusios blužnies, atlikti pilvo echoskopiją, o esant poreikiui – užsakyti genetinius ar kitus papildomus tyrimus.

Kiek pavojinga trombocitopenija?

Nedidelis trombocitų sumažėjimas daugeliui problemų nesukelia, tačiau stiprus jų trūkumas gali būti pavojingas. Jei trombocitų labai mažai, kraujavimas gali prasidėti net be aiškios priežasties – akyse, burnoje, šlapimo pūslėje, o susižeidus kraujavimas gali būti sunkiai sustabdomas. Kartais trombocitopenija gali baigtis staigiu gyvybei pavojingu kraujavimu arba insultu.

Galimos komplikacijos

• Pavojingas kraujavimas ar vidaus kraujoplūdis dažniau išsivysto, kai trombocitų kiekis sumažėja iki mažiau nei 20 000.
• Insultas dėl kraujo krešulių, net esant mažai trombocitų.
• Širdies infarktas, kai dėl žemo trombocitų kiekio širdį pasiekia nepakankamai kraujo.

Svarbu laikytis gydytojo nurodymų – nesirūpinant būkle, komplikacijų rizika padidėja.

Gydymo galimybės

Trombocitopenijos gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir ligos sunkumo. Silpnai išreikšta liga dažnai nereikalauja jokios gydymo, užtenka stebėti trombocitų kiekį. Sunkesniais atvejais ar esant dideliam kraujavimo rizikai, taikomas aktyvesnis gydymas.

• Kraujo arba trombocitų perpylimas, kai reikia greitai atkurti normalų jų kiekį.
• Vaistai, ypač imuninės kilmės trombocitopenijos atvejais – dažnai vartojami steroidai arba kitos imuninę sistemą slopinančios medžiagos.
• Chirurginis gydymas – kai kuriais atvejais rekomenduojama pašalinti blužnį, jei kiti gydymo būdai neveikia.
• Plazmos keitimas – taikomas, kai trombocitų kiekis mažėja dėl TTP.

Jei nustatoma, kad sumažėjimą sukėlė konkretus vaistas, jo vartojimas dažniausiai nutraukiamas. Gydymo tikslas – atkurti pakankamą trombocitų kiekį ir taip sumažinti sunkių kraujavimų riziką.

Kaip saugotis ir gyventi su trombocitopenija?

Paprastai galima tęsti įprastą gyvenimo ritmą, bet reikėtų atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas. Norėdami išvengti traumų ar kraujavimų, stenkitės:

• Vengti aktyvių fizinių veiklų ar sporto šakų, kur didesnė susižalojimo grėsmė (kontaktinių sportų).
• Atsakingai pasirinkti vaistus – vengti kraujavimą skatinančių medžiagų (pvz., aspirino, ibuprofeno ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo).
• Stengtis nevartoti alkoholio per daug, nes jis lėtina trombocitų gamybą.

Ką tikėtis ateityje?

Kiekvieno žmogaus situacija gali skirtis – trombocitų kiekis gali normalizuotis savaime arba prireikti nuolatinio stebėjimo bei gydymo. Net jei gydymas reikalingas, daugelis žmonių gali gyventi visavertį gyvenimą ir išvengti didesnių problemų. Kuo daugiau žinote apie savo ligą, tuo geriau ją galėsite kontroliuoti.

Pagrindiniai faktai apie trombocitopeniją

Trumpai tariant, trombocitopenija reiškia, kad kraujyje yra mažiau trombocitų, nei reikia. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių – nuo imuninės sistemos pažeidimų iki vaistų vartojimo. Simptomų paprastai nėra arba jie lengvi, tačiau kai kuriais atvejais liga gali būti pavojinga. Svarbu stebėti sveikatą ir konsultuotis su gydytojais, kad būtų įvertinta būklė ir pasirinktų tinkamiausias būdas ją kontroliuoti.