Trumpalaikis galvos smegenų išemijos priepuolis (TIA)

Trumpalaikė išeminė ataka (TIA), dar vadinama „miniinsultu“, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nereikšminga. Tačiau ji signalizuoja apie kur kas rimtesnius pavojus – dažnai TIA yra įspėjimas, kad artimiausiu metu gresia insultas ar kitos širdies bei kraujagyslių problemos. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra TIA, kokie jos simptomai, pasekmės, priežastys, diagnostikos metodai, gydymo gairės ir kokių gyvenimo būdo sprendimų imtis siekiant apsisaugoti nuo pasikartojimo.

Kas yra trumpalaikė išeminė ataka

TIA atsiranda tuomet, kai smegenų daliai labai trumpam laikui nutrūksta kraujo ir deguonies tiekimas – užsikimšus kraujagyslei, aprūpinimas deguonimi sutrinka, o smegenų ląstelės ima žūti, jei kraujotaka greitai neatstatoma. Nors užsikimšimas pašalinamas ir simptomai išnyksta per kelias minutes ar valandas, TIA savaime įspėja apie rimtą pavojų sveikatai. Tai tarsi pirmas pavojaus signalas, nes insulto tikimybė po TIA ženkliai padidėja – net penktadalis žmonių patiria insultą per artimiausius tris mėnesius.

TIA požymiai ir simptomai

• Nestaiga pasikeitusi veido išraiška – gali suglebti burna ar akies kampas, sunku išlaikyti šypseną.
• Kalbos sutrikimai – šnekėjimas tampa neaiškus, neįmanoma rišliai išreikšti minčių ar sunku rasti reikiamus žodžius.
• Rankos silpnumas ar aptirpimas – ypač jei pakelti abi rankas tampa sudėtinga.

Šalia pagrindinių simptomų, gali pasireikšti pusiausvyros praradimas, dezorientacija, staigus vienos pusės kūno paralyžius, regėjimo sutrikimai, stiprus galvos skausmas ar rijimo sunkumai. Paprastai šie požymiai trunka tik kelias minutes ir dažniausiai visiškai praeina per 24 valandas, tačiau toks „pagerėjimas“ nėra priežastis numoti ranka – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kokios gali būti TIA pasekmės

Nors trumpalaikė išeminė ataka dažniausiai nepalieka ilgalaikių smegenų pažeidimų, dalis žmonių gali dar kurį laiką po įvykio jausti nuovargį ar nuotaikos pokyčius. Dažnai pasitaiko nerimas dėl sveikatos, kuris gali paveikti kasdienę veiklą, darbingumą bei santykius su artimaisiais. Kai kuriems žmonėms išlieka sunkumų su dėmesiu ar atmintimi, todėl vertėtų aptarti savo savijautą su šeimos nariais ar darbdaviu.

Psichologinė savijauta po TIA

Po TIA dažnai pasireiškia emociniai svyravimai: pacientai gali jaustis prislėgti ar nerimauti dėl pakartotinio sveikatos pablogėjimo. Apie šias būsenas svarbu atvirai kalbėtis su artimaisiais, o jei simptomai nepraeina, derėtų kreiptis pagalbos į gydytoją. Fizinė veikla ir pokalbiai su aplinkiniais gali padėti atgauti emocinę pusiausvyrą bei energiją.

Kas sukelia trumpalaikę išeminę ataką

Pagrindinė TIA priežastis – kraujo krešulys, trumpam užkimšęs viena iš smegenis maitinančių kraujagyslių. Dėl to smegenų dalis laikinai negauna deguonies, ir pasireiškia neurologiniai simptomai. Dažniausiai kraujo krešuliai susiformuoja dėl susikaupusio arterijose cholesterolio sluoksnio, vadinamo apnaša, tačiau kartais užtenka ir stipraus kraujagyslės susiaurėjimo dėl apnašų.

TIA nustatymo būdai

Pajutus staigius neurologinius simptomus būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Greita diagnozė leidžia tiksliau nustatyti priežastį ir imtis tinkamų priemonių – išvengti tikrojo insulto.

• Fizinis ir neurologinis ištyrimas – vertinami regėjimo, kalbos, judesių, koordinacijos, refleksų pokyčiai. Gydytojas taip pat gali apžiūrėti akių dugną, ieškodamas cholesterolio dalelių ar kraujo krešulių požymių.
• Kompiuterinė tomografija (CT) ir angiografija leidžia detaliai įvertinti smegenų bei kaklo kraujagyslių būklę.
• Ultragarsinis tyrimas (dopleris) padeda stebėti kraujagyslių susiaurėjimą ar krešulių susiformavimą karotidinėse arterijose.
• Magnetinio rezonanso tyrimai (MRI, MRA), galintys parodyti net ir labai mažus pakitimus smegenyse ar kraujagyslėse.
• Echokardiografija – tyrimas ultragarsu, leidžiantis nustatyti širdies problemas, kurios galėtų būti susijusios su krešulių formavimusi.
• Arteriografija – specialus kontrastas leidžiamas į smegenų kraujagysles, norint išryškinti užsikimšimus.

TIA gydymo principai

Pagrindinis tikslas po TIA – sumažinti riziką patirti insultą ateityje. Gydymas parenkamas pagal nustatytą priežastį ir tyrimų rezultatus. Tam gali būti skiriami vaistai arba atliekamos medicininės procedūros.

Vaistai po TIA

• Antitrombocitiniai vaistai – dažniausiai skiriama aspirino ar kitų vaistų, mažinančių trombocitų sulipimą (klopidogrelis, tikagreloras ir kt.). Jie apsaugo, kad kraujagyslėse nesusidarytų trombų.
• Antikoaguliantai – šie „kraujo skystintojai“ skiriami esant rizikai dėl širdies ritmo sutrikimų ar širdies ligų.
• Cholesterolio mažinantys vaistai (statinai) – padeda stabilizuoti arterijų būklę ir sumažinti apnašų kiekį.
• Kraujospūdį mažinantys vaistai – gydytojas gali parinkti lengviausią ar tinkamiausią preparatą, ypač jei yra padidėjęs kraujospūdis.

Procedūros

• Endovaskulinės intervencijos – į kraujagyslę įvedamas kateteris, kuriuo šalinamas trombas, plečiama susiaurėjusi kraujagyslė balionėliu ar dedamas stentas.
• Chirurginis gydymas – kai kada gali būti atlikta karotidinių arterijų valymą (endarterektomija), jei kraujagyslės kakle stipriai susiaurėjusios ar užsikimšusios.

Kokios galimos komplikacijos po TIA

Po TIA išauga tikimybė susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis. Dažniausiai tai insultas, tačiau taip pat galima patirti širdies priepuolį, širdies ritmo sutrikimus, trombozę giliuose venose ar ūminį širdies nepakankamumą. Be širdies ir kraujagyslių ligų, gali išryškėti depresija, rijimo sutrikimai, šlapimo takų infekcijos bei padidėja griuvimų rizika.

Atkūrimas ir savipriežiūra po TIA

Nors pažeidimai po TIA dažniausiai laikini, kai kuriems žmonėms gali likti nuolatinė savijautos ar nuotaikos kaita. Svarbu laikytis gydytojo paskirto gydymo plano, neatsisakyti rekomenduotų vaistų ir reguliariai lankytis paskirtose patikrose. Mėnesį po įvykio vertėtų susilaikyti nuo vairavimo, o vėliau, jei visi simptomai išnyko, galima pagal gydytojo rekomendacijas vėl sėsti prie vairo.

Kūno stiprinimui rekomenduojama rinktis subalansuotą mitybą, nerūkyti, mažinti (arba visiškai atsisakyti) alkoholio, judėti bent 150 min. per savaitę, vengti virusinių ligų ir skiepytis pagal individualias reikmes. Maitintis vertėtų kuo natūraliau, rinktis kuo mažiau apdorotą maistą, riboti riebalus, druską bei saldumynus. Svorį palaikyti sveikose ribose rekomenduojama ir dėl kraujospūdžio, ir dėl cholesterolio kontrolės.

Nuotaikos svyravimų valdymas

• Pojūtis, kad sunku susikaupti, didelis nuovargis, nemiga ar atvirkščiai – padidėjęs miego poreikis
• Prislėgta nuotaika, nerimas, abejingumas ar beviltiškumo pojūtis
• Prarastas susidomėjimas įprasta veikla

Jei pastebite šiuos požymius, verta pasitarti su gydytoju – tinkamas emocinės sveikatos palaikymas padės lengviau atsigauti ir išvengti atkryčio.

Kaip sumažinti TIA riziką

• Valgykite daugiau natūralių, apdorojimo mažai reikalaujančių produktų, venkite transriebalų, druskos ir sočiųjų riebalų, rinkitės ląstelienos turtingą mitybą.
• Reguliariai miegokite – suaugusiems rekomenduojama 7–9 val. miego. Jei pasireiškia miego apnėja, labai svarbu ją gydyti.
• Ribokite alkoholio kiekį.
• Kontroliuokite kitus sveikatos sutrikimus: hipertoniją, diabetą, širdies ritmo problemas.
• Būkite fiziškai aktyvūs – bent 150 min. per savaitę vidutinio intensyvumo fizinės veiklos.
• Stenkitės palaikyti normalų kūno svorį (KMI tarp 18.5–24.9 arba, priklausomai nuo lyties, juosmens apimtis neviršytų 40 cm vyrams ir 35 cm moterims).
• Nerūkykite.
• Venkite narkotinių medžiagų.

Moterims aktyvaus amžiaus laikotarpiu vertėtų atkreipti dėmesį į kraujo spaudimą nėštumo metu, prieš vartojant hormoninius kontraceptikus ištirti spaudimą, o sergant migrena su aura – kuo skubiau atsisakyti rūkymo.

TIA ir insulto skirtumai

Nors simptomai atrodo panašūs, esminis skirtumas – trukmė ir pasekmės. TIA simptomai pasitraukia per trumpą laiką ir dažniausiai nepalieka jokių ilgalaikių pažeidimų, o insultas, atvirkščiai, gali sukelti ilgalaikį smegenų pažeidimą ar net būti gyvybei pavojingas. TIA – tarsi laikinas kamštis vamzdyje, kuris savaime pranyksta, tačiau rodo būtinybę kuo greičiau imtis veiksmų.

TIA rizikos veiksniai

• Amžius (rizika išauga po 55 m.)
• Artimųjų istorija (jei artimieji turėjo insultą ar TIA, jūsų rizika automatiškai didesnė)
• Anksčiau patirtos TIA epizodai
• Lytis (moterims rizika kiek didesnė)
• Širdies ir kraujagyslių ligos: aukštas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, diabetas, kraujo krešumo sutrikimai, aukštas cholesterolio lygis, kraujagyslių susiaurėjimai ar uždegimai, pjautuvinė anemija, periferinių arterijų ligos ir kt.
• Neigiami gyvenimo būdo įpročiai: rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, per didelis alkoholio vartojimas, žalingų medžiagų vartojimas.
• Moterims papildomi veiksniai – nėštumas, migrenos su aura, hormoniniai vaistai ar kontraceptikai, hormonų pakeičiamoji terapija.

Pagrindinės išvados

Trumpalaikė išeminė ataka – įspėjimo signalas apie būsimas grėsmes jūsų sveikatai. Jei pastebėjote simptomus, veikite nedelsdami ir kreipkitės į medikus. Tokie epizodai reiškia, kad prasidėjus gydymui ir pakeitus gyvenimo būdą galite reikšmingai sumažinti rimtų komplikacijų riziką ateityje.