Tularemija: Priežastys, simptomai, diagnostika, gydymas ir profilaktika

Tularemija – tai reta bakterinė infekcija, galinti paveikti odą, plaučius, akis ir limfmazgius. Ji dar vadinama „triušių karštlige“ arba „elnių muselių karštlige“ ir kyla dėl bakterijos Francisella tularensis.

Kas sukelia tularemiją

Žmonės gali susirgti tularemija, tačiau ši infekcija natūraliai būdingesnė laukiniams gyvūnams, ypač triušiams, graužikams, avims bei paukščiams. Kartais užsikrėsti gali ir naminiai augintiniai, pavyzdžiui, šunys ar katės.

Perdavimo būdai įvairūs:

• Uodų, erkių ar kitų kraują siurbiančių vabzdžių įkandimas
• Kontaktas su užsikrėtusio gyvūno oda, kailiu ar mėsa
• Nesaugiai paruoštos mėsos ar užteršto vandens vartojimas
• Bakterijų įkvėpimas dirbant ar laisvalaikiu tvarkant užkrėstą žemę ar dulkes (statybų, sodo darbų metu)

Retais atvejais infekcija galima laboratorijoje, tiesioginio darbo su bakterijomis metu, ar piktavališko platinimo atveju.

Kur paplitusi tularemija

Ši liga gali pasitaikyti bet kurioje pasaulio vietoje, tačiau dažniausiai sergama kaimo vietovėse, kur daugiau sąlyčio su laukiniais gyvūnais. Francisella tularensis bakterijos aplinkoje išlieka gyvybingos ilgą laiką – tiek dirvožemyje, tiek vandenyje, tiek ir nugaišusiuose gyvūnuose. Dėl to užsikrėsti galima įvairiais būdais.

Nuo to, kaip žmogus užsikrečia, priklauso ir ligos eiga bei simptomai. Svarbu žinoti, kad apsikrėtus nebūtinai iškart pasireiškia liga.

Simptomai pagal tularemijos rūšį

Pirmieji požymiai dažniausiai prasideda per 3–5 dienas po užsikrėtimo, tačiau kartais pasireiškia ir po 2 savaičių. Tularemijos simptomai šiek tiek skiriasi priklausomai nuo ligos formos – jų yra keletas.

• Opos-limfmazgių tularemija – dažniausia forma. Jai būdinga:
  • Neskausminga opa odoje, dažniausiai atsirandanti po vabzdžių ar gyvūnų įkandimo
  • Padidėję, skausmingi limfmazgiai
  • Karščiavimas, šaltkrėtis
  • Galvos skausmas ir nuovargis
• Oka-limfmazgių tularemija – pažeidžia akis:
  • Akies paraudimas, skausmas ar patinimas
  • Išskyros ir jautrumas šviesai
  • Opa vidinėje voko pusėje
  • Padidėję limfmazgiai prie ausų, kaklo ar žandikaulio srityje
• Burnos ir ryklės tularemija – dažnai vystosi užsikrėtus per maistą ar vandenį:
  • Skausmas gerklėje
  • Vėmimas, viduriavimas
  • Išbrinkusios tonzilės ar kaklo limfmazgiai
  • Opelės burnos ertmėje
  • Karščiavimas
• Plaučių tularemija – dažniausiai siejama su kvėpavimo takų simptomais:
  • Dusulys, kvėpavimo sunkumas
  • Skausmas krūtinėje
  • Sausas kosulys
• Tyfoidinė tularemija – labai reta ir sunki forma:
  • Padidėjusi blužnis ar kepenys
  • Didelis silpnumas
  • Aukšta temperatūra
  • Viduriavimas, vėmimas

Kas dažniau užsikrečia tularemija

Tularemija diagnozuojama itin retai, todėl dauguma žmonių nė nesusiduria su šia infekcija. Padidinta rizika išlieka tiems, kas dažnai lankosi gamtoje, dirba su laukiniais gyvūnais ar augina naminius gyvūnus atvirose vietovėse.

Didžiausią riziką turi šių profesijų atstovai:

• Ūkininkai ir medžiotojai
• Miškininkai ir gamtosaugininkai
• Veterinarai
• Kraštovaizdžio tvarkytojai, laboratorijų darbuotojai, mėsininkai

Taip pat rizika didėja tiems, kurie tvarko žemę, dalyvauja medžioklėje, renkasi poilsį gamtoje. Užsikrėsti galima tiek nuo sergančių gyvūnų, tiek įkandus vabzdžiams ar kontaktuojant su užkrėstu dirvožemiu.

Kaip nustatoma ir gydoma tularemija

Tularemiją atpažinti nėra paprasta, nes jos simptomai primena kitas infekcines ligas. Diagnozei patvirtinti atliekami specialūs laboratoriniai tyrimai, taip pat gali prireikti plaučių nuotraukos, ypač įtariant plaučių uždegimą.

Gydymas dažniausiai grindžiamas antibiotikais – jie skiriami tiek tabletėmis, tiek injekcijomis, priklausomai nuo ligos sunkumo. Sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, išsivysčius plaučių uždegimui ar galvos smegenų dangalų uždegimui, taikomas kompleksinis gydymas. Dauguma žmonių, persirgusių tularemija, įgyja imunitetą, tačiau imunitetas ne visada yra visiškas – liga kartais gali pasikartoti.

Kaip apsisaugoti nuo tularemijos

Geriausi būdai išvengti šios infekcijos yra paprasti, bet efektyvūs:

• Tvarkant laukinių gyvūnų skūras ar mėsą visada naudokite apsaugines pirštines
• Venkite kontaktuoti su sergančiais ar žuvusiais gyvūnais
• Dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis ir kelnių klešnėmis – itin svarbu, kad rankogaliai ir klešnių apačia būtų prigludę prie kūno
• Naudokite repelentus nuo vabzdžių, ypač keliaujant į gamtą
• Greitai ir tinkamai pašalinkite pastebėtą erkę
• Gerkite tik švarų vandenį
• Laukinę mėsą visuomet gerai išvirkite ar iškepkite

Sąmoningumas ir atsargumas padeda išvengti šios retos, tačiau pavojingos infekcinės ligos.