Tyrimas atskleidė: nuolatinės „amžinosios“ cheminės medžiagos siejamos su kepenų pažeidimu

Perfluoralkilinių ir polifluoralkilinių junginių (PFAS) poveikis žmogaus sveikatai tampa vis aktualesne problema. Šie dažnai vadinami „amžinai išliekantys chemikalai“ junginiai nesuyra gamtoje ir mūsų organizmuose net tūkstantmečiais, o naujos mokslinės įžvalgos rodo, kad jie gali lemti kepenų pažeidimus bei būti susiję su nealkoholine suriebėjusių kepenų liga.

Rizika žmogaus sveikatai

PFAS junginiai dėl savo atsparumo vandeniui, riebalams ir aukštai temperatūrai masiškai naudojami įvairioje buitinėje produkcijoje: neprisvylančiose keptuvėse, lietpalčiuose, kosmetikoje ar greito maisto pakuotėse. Dėl plataus naudojimo dauguma žmonių gali nesunkiai susidurti su šiais junginiais – jie patenka į mūsų geriamąjį vandenį, maistą, orą ir netgi motinos pieną. Mokslininkai jau nustatė PFAS sąsajas su tokiais sveikatos sutrikimais kaip širdies ir skydliaukės ligos, imuninės sistemos slopinimas, vystymosi sutrikimai ir tam tikrų rūšių vėžys.

Koks PFAS poveikis kepenų veiklai?

Pernai publikuota išsami daugiau kaip šimto mokslo studijų analizė atskleidė akivaizdų ryšį tarp PFAS poveikio ir kepenų fermentų padidėjimo – tai vienas kepenų ligas išduodančių požymių. Daugiausiai dėmesio tyrime skirta dažniausiai sutinkamiems PFAS junginiams: perfluoroktano rūgščiai (PFOA), perfluoroktansulfono rūgščiai (PFOS) bei perfluorononano rūgščiai (PFNA). Nors šios medžiagos nuolat keičiamos mažiau žinomais analogais, mokslinė bendruomenė įspėja, kad jų žala sveikatai gali būti ne mažesnė nei anksčiau vartotų, nors kol kas įrodymų apie naujųjų junginių poveikį dar trūksta.

Nealkoholinės suriebėjusios kepenų ligos paplitimas

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – būklė, kai kepenyse pradeda kauptis riebalai, – šiuo metu diagnozuojama maždaug ketvirčiui pasaulio gyventojų. Nors mityba bei gyvenimo būdas išlieka svarbūs rizikos veiksniai, šių veiksnių nepakanka paaiškinti sparčiai didėjančiam šios ligos paplitimui – vis daugiau tyrimų išskiria ir aplinkos veiksnius.

Kaip PFAS veikia kepenis?

PFAS junginiai geba trikdyti hormonų sistemą ir imituoti riebalų rūgštis organizme – dėl to jie gali skatinti uždegimą ar riebiųjų sankaupų formavimąsi kepenyse, panašiai kaip nesubalansuota mityba. Dažniausiai kepenų pažeidimą medikai nustato pagal specifinio fermento (ALT) kiekį kraujyje, tačiau PFAS veikimas atspindimas ir kitų biologinių rodiklių, tokių kaip cholesterolio, trigliceridų ar šlapimo rūgšties, pokyčiais. Nors šiuo metu surinkta daug duomenų, vis dar ieškoma tikslių mechanizmų, kaip PFAS veikia kepenų ląsteles bei visą organą.

Struktūruotas požiūris tiriant PFAS žalą

Didelė dalis žinių apie PFAS padarinius gauta iš laboratorinių tyrimų su gyvūnais, kuriuose galima labai tiksliai dozuoti šias medžiagas ir tiesiogiai stebėti jų poveikį audiniams. Žmonėms tokio pobūdžio eksperimentai sunkaus įgyvendinimo, tad stebima reikšmingų biologinių žymenų kaita kaip pagrindinis žalos indikatorius. Visgi, siekiant iki galo suprasti – kiek ir kokio poveikio reikia, kad PFAS sukeltų realius audinių pažeidimus – būtini dar platesni tyrimai, įskaitant vaizdinius metodus bei biopsijas.

Ką galima padaryti siekiant sumažinti riziką?

Pilnai išvengti PFAS poveikio šiuolaikiniame pasaulyje sudėtinga, tačiau galite mažinti riziką rinkdamiesi gaminius, kurių sudėtyje nenurodoma vandeniui ar dėmėms atspari danga, o ant etikečių būna žymėjimas „be PFAS“. Ypač kviečiama saugoti kepenis, jei priklausote rizikos grupei. Gyvensenos pokyčiai – sveikesnė mityba, didesnis fizinis aktyvumas – gali prisidėti prie žalingo PFAS poveikio mažinimo, nes padeda kontroliuoti riebalų sankaupas kepenyse.

Kolektyvinė atsakomybė ir reguliavimas

Didelį vaidmenį PFAS prevencijos srityje turi ne tik pavieniai vartotojai, bet ir pramonės atstovai bei reguliavimo institucijos. Atsakomybė už švarią aplinką turėtų tekti gamintojams ir kontrolės institucijoms – tik taip galima tikėtis išvengti žalos visuomenei. Šiandien dauguma specialistų pabrėžia būtinybę griežtinti PFAS naudojimo ribojimus bei skatinti jų likučių pašalinimą iš aplinkos.

PFAS junginiai neišvengiami gyvenant modernioje aplinkoje, tačiau pasirinkdami sąmoningai, galime bent iš dalies apsaugoti save ir savo sveikatą. Nors sprendimų dar ieškoma, tyrėjai aktyviai analizuoja tiek ilgalaikiai stebėjimo duomenis, tiek vaizdinės diagnostikos rezultatus, kad ateityje galėtume dar geriau suprasti PFAS ir kepenų sąveiką bei imtis veiksmingų prevencinių priemonių.