Tyrimas rodo: sveikesnė mityba vidutiniame amžiuje padeda vyresniame amžiuje jaustis geriau

Tinkama mityba keturiasdešimtmečių amžiuje gali padėti išlikti fiziškai ir protiškai sveikiems net septintajame dešimtmetyje. Moksliniai tyrimai rodo – išlaikę naudingus mitybos įpročius vidutiniame amžiuje, žmonės vėliau dažniau gyvena be lėtinių ligų, išlaiko geresnius pažintinius gebėjimus bei nepriklausomybę.

Kaip mityba viduramžyje daro įtaką sveikatai vėliau?

Vidurinis amžius – svarbus gyvenimo etapas, kai mitybos pasirinkimai gali turėti didelį ilgalaikį poveikį. Mokslininkai nustatė, kad laikantis vienos iš aštuonių sveikų mitybos strategijų, tikimybė išlikti sveikam senatvėje padidėja net 45–86 %. Tuo tarpu dažnas itin perdirbtų produktų vartojimas siejamas su menkesnėmis vėlyvosios sveikatos perspektyvomis.

Sveikas senėjimas šiame tyrime buvo apibrėžiamas kaip 70-ies metų sulaukimas išvengus lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar dauguma vėžio formų, bei išlaikant protinius, fizinius ir kognityvinius gebėjimus.

Kokios mitybos taisyklės labiausiai pasiteisina?

Tarp ištyrinėtų mitybos modelių išsiskyrė Alternatyvusis sveikos mitybos indeksas (AHEI). Ši mityba ne tik efektyviausiai siejosi su sveiko senėjimo rodikliais, bet ir buvo lengvai pritaikoma prie skirtingų virtuvių ir tradicijų. Svarbiausia, kad racionas būtų gausus augalinių produktų: daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų, riešutų, ankštinių augalų bei sveikųjų riebalų. Kuo mažiau valgykite raudonos ir perdirbtos mėsos, produktų su aukštu cukraus bei druskos kiekiu, transriebalų.

Alternatyvusis sveikos mitybos indeksas – kas tai?

Šis mitybos būdas jau 2002 metais pristatytas kaip lėtinių ligų riziką mažinanti priemonė. Naujausi tyrimai parodė, kad jis gali net dvigubai padidinti tikimybę sulaukti garbaus amžiaus išlaikant gerą savijautą.

• Kasdien suvartokite apie penkias porcijas daržovių, tarp jų daug lapinių.
• Valgykite 4 vaisių porcijas, 5–6 porcijas neskaldytų grūdų.
• Į racioną įtraukite vieną porciją riešutų, ankštinių arba tofu kasdien.
• Savaitę papildykite žuvies ir sveikųjų aliejų patiekalais.

Kodėl šie pokyčiai svarbūs būtent vidutinio amžiaus žmonėms?

Nors sveikiau maitintis niekada nevėlu, mityba ypač svarbi keturiasdešimtais ir penkiasdešimtais gyvenimo metais, kai organizmas sensta sparčiau ir daugėja lėtinių ligų rizika. Daugiau neskaldytų grūdų, vaisių, daržovių bei kitų maistingų produktų padeda apsaugoti žarnyną, smegenų veiklą, stiprinti raumenis ir kaulus, mažinti cholesterolio bei kraujospūdžio rodiklius.

Naujausi tyrimai nurodo, kad sveika mityba padeda sumažinti uždegimą ir oksidacinį stresą – veiksnius, kurie susiję su kraujotakos ir pažinimo sutrikimais. Pavyzdžiui, daug vertingų maistinių medžiagų turinčios DASH mitybos principai buvo susieti su mažesne rizika patirti kognityvinių sunkumų vėlesniais metais. Šis mitybos modelis taip pat akcentuoja neskaldytus grūdus, daržoves, vaisius, žuvį, augalinės kilmės aliejus, liesą paukštieną, ankštinius ir riešutus.

Kaip pasirūpinti savo sveikata po keturiasdešimties?

Net ir geriausia mityba negarantuoja visiškos apsaugos nuo lėtinių ligų, nes nemažą vaidmenį vaidina paveldimumas, aplinkos ir socialiniai veiksniai. Visgi kuo daugiau rinksimės įvairių ir natūralių maisto produktų, kuo dažniau būsime fiziškai aktyvūs ir pasirūpinsime savijauta, tuo didesnė tikimybė išlaikyti gerą gyvenseną bei savarankiškumą senstant.

Išvados paprastos: tiems, kurie nori ilgai išlikti aktyvūs tiek kūnu, tiek protu, verta jau keturiasdešimties pradėti dėmesingiau rinktis maistą. Daugiausia naudos buvo pastebėta laikantis AHEI principų – valgant daugiau daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų ir sveikųjų riebalų.