Vaikų naktinis šlapinimasis: pirminės ir antrinės priežastys

Vaikų naktinis šlapinimasis į lovą – gana įprastas reiškinys, dažnai pasitaikantis kartu su dėmesio ir aktyvumo sutrikimu (ADHD). Tyrimai rodo, kad ADHD turintys vaikai net tris kartus dažniau susiduria su naktiniu šlapinimusi nei jų bendraamžiai, neturintys šio sutrikimo.

Kas lemia šlapinimąsi į lovą ADHD turintiems vaikams?

Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl ADHD ir naktinis šlapinimasis dažnai pasireiškia kartu. Viena iš galimų priežasčių – lėtesnė centrinės nervų sistemos raida. Be to, ADHD turintiems vaikams gali būti sunkiau atpažinti kūno siunčiamus signalus, taip pat ir poreikį šlapintis naktį. Dėl to jie gali neprabusti laiku ir neištuštinti pūslės.

Ką dar svarbu žinoti apie rizikos veiksnius?

• Berniukai dažniau patiria šlapinimąsi į lovą nei mergaitės.
• Žemas gimimo svoris ir cezario pjūvis – veiksniai, galintys padidinti riziką.
• Polinkis gali paveldėti iš šeimos: jei vienas iš tėvų vaikystėje dažnai šlapinosi į lovą, didesnė tikimybė, kad tai patirs ir vaikas.
• Mažesnis tėvų išsilavinimo lygis ir naujagimio sepsis taip pat siejami su didesne naktinio šlapinimosi tikimybe.

Kuo ypatingas naktinis šlapinimasis vaikams turintiems autizmo spektro sutrikimą?

Pastebėta, kad vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, dažniau šlapinasi į lovą naktimis, tačiau kodėl taip nutinka – kol kas iki galo neišaiškinta. Vieno atvejo analizėje aprašyta, kaip 12 metų mergaitei su autizmu buvo taikomas specialus gydymas naudojant šlapimo aliarmą ir teigiamą paskatinimą (apdovanojimą už sausas naktis). Po kelių savaičių pastebėtas ženklus pagerėjimas – naktinis šlapinimasis visai išnyko.

Ar polinkis šlapintis į lovą yra paveldimas?

Neretai naktinis šlapinimasis perduodamas iš kartos į kartą. Vaikai, kurių tėvai yra susidūrę su šia problema, dažniau patys šlapinasi į lovą. Tiek tėvai, tiek jų vaikai dažniausiai nustoja tai daryti panašaus amžiaus.

Kaip dažnai vaikai susiduria su šiomis problemomis?

Apie 40 procentų trejų metų vaikų kartais pasišlapina į lovą. Vaikams augant, šiame procese labai svarbi vystymosi eiga – kai kurie mažyliai dar neturi iki galo subrendusios pūslės arba nesugeba suprasti, kad reikia keltis į tualetą.

Dažniausiai vaikai įgyja tualeto įgūdžius nuo 2 iki 4 metų amžiaus, tačiau gebėjimas išmiegoti naktį neprasibudus ne visada išsiugdomas iš karto. Iki 5–6 metų daugiau kaip 80% vaikų nebesusiduria su šlapinimusi į lovą, bet kai kuriems tai nutinka retkarčiais net iki 10 ar 12 metų.

Pasitaiko, kad vaikas, kuris ilgą laiką naktimis išbūdavo sausas, vėl ima šlapintis į lovą. Dažniausiai tam įtakos turi stresas šeimoje ar sunkumai mokykloje, o vaikui augant, problema palaipsniui išnyksta. Iki paauglystės likę problemų patiria vos 1% vaikų ar dar mažiau.

Kokį poveikį psichologinei savijautai turi šlapinimasis į lovą?

Vaikui ar paaugliui tai gali kelti nemalonius jausmus ir gėdą, tačiau svarbu prisiminti, kad su šia problema susiduria labai daug vaikų. Susiklosčius tokiai situacijai, paramą turėtų rodyti visa šeima, nes šlapinimasis į lovą – ne vaiko kaltė.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Yra atvejų, kai verta aptarti šią problemą su gydytoju. Pavyzdžiui, jei vaikas, ilgą laiką miegojęs be šlapinimosi į lovą, staiga vėl pradeda tai daryti, reikėtų pasikonsultuoti. Gydytojas padės nustatyti, ar tai susiję su stresu ar kitais sveikatos pokyčiais. Taip pat svarbu į gydytoją kreiptis, jei pastebimi tokie simptomai kaip deginimas šlapinantis arba pasirodęs kraujas šlapime.

Pagalba vaikui namuose

• Nebarkite ir nekaltinkite vaiko – jis to tikrai nedaro tyčia.
• Paaiškinkite, kad daugybė vaikų susiduria su ta pačia problema, o ji laikina ir bus įveikta.
• Užtikrinkite, kad broliai ar seserys nežemintų ar nesityčiotų iš vaiko dėl šlapinimosi naktį.
• Planuokite eiti į tualetą prieš einant miegoti ir, jei įmanoma, naktį.
• Keliant vaiką naktį į tualetą, galima sumažinti šlapimo kiekį lovoje, bet problema neišsispręs akimirksniu.
• Jei vaikas bijo tamsos, įjunkite naktinius šviestuvus koridoriuje bei vonios kambaryje.
• Galima naudoti specialius signalizatorius, kurie suveikia reaguodami į pirmuosius šlapimo lašus ir padeda vaikui išmokti prabusti, kai užsipildo šlapimo pūslė. Iš pradžių signalą dažniausiai girdi tėvai, tačiau laikui bėgant vaikas pradeda prabusti pats.
• Ribokite skysčius vakare – skatinkite vaiką išgerti daugiau per dieną, o vakarienei duokite tik vieną gėrimą.
• Venkite gėrimų su kofeinu ir gazuotų gėrimų, nes jie skatina dažnesnį šlapinimąsi.
• Naudokite neperšlampamus čiužinio užvalkalus ir specialius paklotus – taip išvengsite čiužinio sugadinimo.

Mediacinis gydymas ir jo galimybės

Kai kuriais atvejais gali būti paskirti vaistai. Viena iš galimybių – vaistai, mažinantys šlapimo gamybą naktį, pavyzdžiui, desmopresinas. Šie preparatai skiriami vyresniems vaikams, tačiau jų vartojimo metu būtina riboti skysčius vakare.

Taip pat gali būti taikomi vaistai, malšinantys šlapimo pūslės aktyvumą – jie dažniau lėtinami tiems, kurie šlapinasi ne tik naktimis. Paprastai šios priemonės skiriamos tada, kai kiti būdai nepadėjo. Kai kuriais atvejais gali prireikti kelių skirtingų vaistų, bet svarbu žinoti: vaistai nepriklauso prie ilgalaikių sprendimų – nutraukus jų vartojimą problema dažnai vėl atsinaujina.

Būkite atsargūs dėl produktų ar paslaugų, žadančių „greitus“ sprendimus – efektyviausias kelias į sėkmę yra kantrybė, motyvacija ir laikas.

Kaip suteikti vaikui emocinę pagalbą?

Leiskite vaikui žinoti, kad naktinis šlapinimasis yra visiškai įprastas reiškinys vaikystėje ir kad didžioji dauguma vaikų šią problemą perauga. Svarbu užtikrinti palaikančią, draugišką atmosferą – padėkite vaikui jaustis saugiai ir suprastam.

Kada svarstyti gydymą?

Jei vaikui – 6 ar 7 metai ir naktinis šlapinimasis vis dar tęsiasi, verta aptarti gydymo galimybes. O jei atsiranda papildomų simptomų – dažnesnis šlapinimasis, deginimas ar kiti požymiai – būtina nedelsiant kreiptis į specialistus.