Nevaldomoji epilepsija: priežastys, simptomai, gydymas ir daugiau informacijos

Kai priepuolių priežastys sunkiai nustatomos ar gydymas neveiksmingas, epilepsijos diagnozei dažnai atliekami išsamūs tyrimai. Gydytojas gali paskirti galvos kompiuterinę tomografiją (KT), kuri padeda išryškinti smegenų struktūras ir aptikti galimus darinius ar pažeidimus.

Taip pat nemažai informacijos suteikia magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šis tyrimas, naudojant magnetinius laukus ir radijo bangas, pateikia detalius smegenų vaizdus ir gali parodyti priepuolių židinius.

Diagnozės žingsniai ir gydymo planas

Norint tiksliai lokalizuoti židinius, iš kurių prasideda sunkiai kontroliuojami epilepsijos priepuoliai, atliekami tokie tyrimai kaip KT ar MRT. Tai ypač svarbu, jei svarstomas operacinis gydymas. Surinkus tyrimų rezultatus, gydytojas dažnai paprašo reguliariai aprašyti stebimus simptomus ir gali išbandyti kelis skirtingus vaistus ar jų dozes, siekdamas rasti efektyviausią derinį.

Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

• Kokios gali būti mano priepuolių priežastys?
• Kokių konkrečių tyrimų gali prireikti norint tiksliai nustatyti diagnozę?
• Ar reikėtų kreiptis į epilepsijos specialistą?
• Kurie gydymo būdai yra tinkami mano atveju?
• Ką galiu padaryti, kad sumažinčiau traumų riziką priepuolio metu?
• Ar mano veiklai taikomi kokie nors apribojimai?

Epilepsijos gydymo galimybės

Vaistų keitimas ar derinimas

Jeigu dabartiniai vaistai nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti pabandyti kitus priešepilepsinius vaistus – vienus ar derinant kelis. Priešpriepuolinių vaistų pasirinkimas šiuo metu yra platus, todėl kartu su specialistu galima atrasti tinkamiausią medikamentų derinį.

Operacinis gydymas

Kai net ir po dviejų ar trijų skirtingų vaistų vartojimo priepuoliai išlieka, kartais siūlomos chirurginės procedūros. Ypač efektyvu, jei priepuolių židinys yra vienoje smegenų pusėje. Tokiais atvejais pašalinama konkreti smegenų sritis, kuri sukelia priepuolius.

Nors daug kas nerimauja dėl operacijos poveikio mąstymui ar asmenybei, dažnai pacientai po procedūros džiaugiasi retesniais, lengvesniais arba net visiškai dingusiais priepuoliais. Dažniausiai operacija atliekama per zoną už plaukų linijos, tad randai lieka nepastebimi.

Po operacijos kelias dienas gali tekti praleisti intensyvios terapijos skyriuje, vėliau – iki kelių savaičių ligoninėje. Grįžti prie kasdienės veiklos dažnas gali per 1–3 mėnesius. Net ir po sėkmingos operacijos, kai kuriems žmonėms vaistus tenka vartoti dar kelerius metus ar net visą gyvenimą.

Pagalbiniai metodai – mityba ir nervų stimuliacija

Vienas iš pagalbinių būdų, taikomų gydant epilepsiją, yra ketogeninė dieta. Tai riebalų gausi, baltymų ribojanti, beveik visiškai be angliavandenių dieta, kurią būtina pradėti tik gydytojui prižiūrint ir nuolat stebint. Dėl griežtumo ji dažnai reikalauja papildomų vitaminų ar mineralų papildų.

Tikslių mechanizmų, kodėl ši dieta veiksminga, nepavyko iki galo atskleisti, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad ypač vaikams epilepsijos priepuoliai dažnėja rečiau, arba jiems pavyksta sumažinti vaistų dozes.

Dar viena alternatyva – modifikuota Atkinso dieta, kurią lengviau taikyti nei ketogeninę, nes nereikia riboti kalorijų ar skysčių, nesvarbu ir tiksli maisto produktų svorio ar baltymų kiekio apskaita. Tokiu atveju svarbiausia stebėti suvartojamus angliavandenius.

Epilepsijai gydyti išbandoma ir mažo glikeminio indekso dieta, kai pagrindinis dėmesys skiriamas lėtai virškinamiems angliavandeniams ir jų kiekiui.

Elektrinė nervų stimuliacija

• Kortikalinė stimuliacija. Laikinai smegenų paviršiuje pritvirtinami elektrodai, per kuriuos siunčiami silpni elektriniai signalai. Jei procedūra veiksminga, elektrodai gali būti pakeisti nuolatiniais, kad būtų užtikrintas pastovus stimuliavimas.
• Uždaros grandinės stimuliacija. Po oda implantuojamas specialus prietaisas, kuris prijungiamas prie elektrodų smegenyse. Jie fiksuoja smegenų bangas ir, kadangi aptinka ankstyvá priepuolio aktyvumą, siunčia trumpą elektros impulsą, kuris gali nutraukti, sutrumpinti ar užkirsti kelią priepuoliui.
• Giliųjų smegenų stimuliacija. Į tam tikras smegenų vietas įvedami ploni elektrodai, kurie sujungiami su stimuliatoriumi po raktikauliu. Šis įrenginys periodiškai siunčia signalus, galinčius sumažinti neįprastų smegenų bangų dažnį.
• Bliužnos nervo stimuliacija. Nedidelis prietaisas pritvirtinamas po kaire kaklo raktikauliu ir prijungiamas prie bliūžnos nervo kakle. Prietaisas reguliariai siunčia švelnius elektrinius impulsus. Kai kuriems žmonėms ši technologija sumažina priepuolių dažnį ar intensyvumą.

Gydymo naujovės ir klinikiniai tyrimai

Verta pasiteirauti gydytojo apie galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kuriuose tyrinėjamos naujos vaistų ar gydymo metodų galimybės. Tokie tyrimai kartais suteikia progą išbandyti dar neregistruotus, inovatyvius preparatus ar technologijas.

Kasdienės pagalbos būdai: streso valdymas

Kartais priepuoliai suaktyvėja dėl kasdienio streso. Pasikalbėjimas su psichologu ar konsultantu gali padėti įveikti nerimą ir išmokti naujų streso valdymo priemonių.

Labai padeda palaikymas – tiek artimųjų, tiek žmonių, kurie taip pat susiduria su epilepsijos iššūkiais. Apsilankymai pagalbos grupėse leidžia išgirsti naudingų patarimų iš tų, kas jau išbandė įvairius būdus, ir pasijusti ne vienam.

Ką žinoti apie gyvenimą su sunkiau valdoma epilepsija

Nors sunkiai gydoma epilepsija gali atrodyti labai sudėtinga, daugelis žmonių ilgainiui atranda jiems padedantį gydymo būdą. Kartais užtenka surasti tinkamą vaistų derinį, o kartais pagalbos sulaukiama iš elektros stimuliacijos ar sėkmingos operacijos. Pavyzdžiui, bliūžnos nervo stimuliacija padeda pastebimai sumažinti priepuolių dažnį apie 40 % ją išbandžiusių žmonių. Jei įmanoma pašalinti smegenų židinį, kai kuriems priepuoliai visiškai išnyksta, kitiems – tampa retesni ir lengvesni.

Emocinė parama ir tinklo svarba

Kelyje link tinkamiausio gydymo labai svarbu turėti artimųjų ir draugų palaikymą. Emocinė parama padeda susidoroti su sunkumais, o galimybė pasikalbėti su patikimu asmeniu suteikia stiprybės. Jei reikia daugiau žinių ar bendraminčių, gydytojas gali nurodyti, kur rasti pagalbos grupę, skirtą epilepsija sergantiems žmonėms bei jų šeimoms.