Viskas, ką reikia žinoti apie Krono ligą

0
5

Krono liga – tai uždegiminė žarnyno liga, priklausanti imuninių sutrikimų grupei. Nors ji labiausiai paveikia virškinamąjį traktą, uždegimo požymiai gali atsirasti ir kitose kūno sistemose. Krono liga yra lėtinė: simptomai tai sustiprėja, tai rimsta, o visiško išgydymo šiuo metu nėra. Tačiau šią ligą įmanoma valdyti, pasitelkus vaistus, mitybą bei gyvenimo būdo pokyčius.

Pagrindiniai simptomai

Pirmiausia Krono liga pažeidžia žarnyną, tačiau taip pat gali pasireikšti įvairiais viso kūno simptomais. Neretai šie požymiai pasireiškia cikliškai – ligai paūmėjus ar aprimstant.

Kai kurie sergantieji gali pastebėti sąnarių skausmus, regos sutrikimus ar odos uždegiminius požymius. Taip pat pasitaiko kepenų negalavimų ar burnos, odos problemų.

Kas sukelia Krono ligą?

Šios ligos kilmė gana sudėtinga – paprasto paaiškinimo nėra. Dažniausiai sutinkama teorija teigia, jog imuninė sistema, reaguodama į aplinkos veiksnius ar žarnyne esančias medžiagas, pradeda atakuoti savo paties audinius. Paveldimumas didina jautrumą, tačiau genai nėra vienintelė priežastis – aplinkos veiksniai taip pat labai svarbūs.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

  • Oro tarša
  • Dažnas antibiotikų vartojimas
  • Vakarietiška mityba
  • Gyvenimas išsivysčiusiose šalyse
  • Mažas vitamino D kiekis
  • Ilgalaikis priešuždegiminių vaistų vartojimas
  • Rūkymas ir pasyvus rūkymas

Imuninės sistemos funkcijos pakitimai ir žarnyno mikrobiotos pusiausvyros sutrikimai laikomi svarbiausiais ligos pradžios veiksniais. Taip pat įrodyta, jog rūkymas ne tik didina susirgimo riziką, bet ir sunkina eigą.

Provokuojantys veiksniai ir paūmėjimai

Krono liga dažniausiai pasižymi banginiu pobūdžiu: pakaitomis pasireiškia aktyvi fazė (paūmėjimas) ir lengvėjimo laikotarpiai. Dažniausi paūmėjimus sukeliantys veiksniai:

  • Antibiotikų vartojimas, kuris keičia žarnyno mikrobiotą
  • Mityba, gausi tam tikrų riebalų ir perdirbtų produktų
  • Didelis karštis, karščio bangos
  • Keliavimas į kitus regionus, ypač skrydis lėktuvu
  • Mažas vitamino D kiekis kraujyje
  • Rūkymas
  • Vaistų vartojimo nutraukimas ar praleidimas
  • Stresas ar didelės emocinės įtampos laikotarpis

Kaip diagnozuojama Krono liga?

Vieno testo, leidžiančio patvirtinti šią ligą, nėra. Diagnozei yra reikalingas požymių įvertinimas ir kelių skirtingų tyrimų derinys. Dažniausiai atliekama kolonoskopija, kurios metu paimami audinių mėginiai, leidžiantys įvertinti uždegimo pobūdį ir pašalinti kitas galimas ligas.

Kiti diagnostiniai metodai gali būti:

  • Bario klizmos tyrimas
  • Bendras kraujo tyrimas (kraujodaros ir uždegimo žymenys)
  • Pasitikrinti, ar išmatose nėra paslėpto kraujo
  • Elektrolitų tyrimas siekiant įvertinti skysčių bei druskų pusiausvyrą
  • Kepenų funkcijos tyrimai
  • Sigmoidoskopija ir viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija
  • Papildomi rentgeno ar echoskopijos tyrimai

Krono ligos gydymas

Šią ligą gydyti tenka kompleksiškai, nes kiekvieno žmogaus ligos eiga gali stipriai skirtis. Gydymo planas dažniausiai sudaromas individualiai. Dažniausiai taikomi šie būdai:

  • Vaistai – naudojamos kelios pagrindinės vaistų grupės: antibiotikai, kortikosteroidai, imuninę sistemą veikiantys vaistai bei biologinė terapija. Kartais galima vartoti kelių vaistų derinius.
  • Chirurgija – kai kuriems pacientams gali prireikti operacijos. Gydymo tikslai priklauso nuo uždegimo vietos ir pobūdžio. Dažniausi tipai: paveiktos žarnos dalies šalinimas ir jungimas, žarnos platintuvai (striktūroplastika) arba storosios žarnos šalinimas su žarnos galūnės suvedimu į išorę (stoma), proktoektomija ir kt.

Gyvenimo būdo pokyčiai

  • Streso mažinimas ir relaksacijos technikos
  • Aktyvumo didinimas (mažo intensyvumo fizinė veikla)
  • Subalansuotos mitybos laikymasis
  • Rūkymo atsisakymas
  • Pagalbinės alternatyvios priemonės (pvz., akupunktūra ar natūralūs papildai)

Mityba sergant Krono liga

Mityba Krono ligos metu gali keistis priklausomai nuo to, ar liga paūmėjusi, ar atslūgusi. Nėra vieno universalaus mitybos plano visiems, tad rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, kuris padės sudaryti individualų racioną. Tiems, kuriems nėra galimybės gauti specialių konsultacijų, tinka Viduržemio jūros dieta, paremta pilnagrūdėmis kruopomis, šviežiais vaisiais bei daržovėmis, sėklomis, alyvuogių aliejumi ir žuvimi, vengiant daug sočiųjų riebalų ir cukraus.

Taip pat tiriamos ir kitos dietos: IBD mažinančios uždegimą, mažo FODMAP maisto laikymasis, specifinės angliavandenių dietos, enterinė (skystoji ar specialių mišinių suleidžiama) mityba.

Ar įmanoma remisija?

Krono liga gali pasiekti remisijos stadiją – tai laikotarpis, kai simptomai sumažėja ar visai išnyksta. Remisijos sąvoka gali skirtis: klinikinė remisija reiškia, kad ligos požymių beveik ar visai nėra. Tačiau būtina nepamiršti, kad vidaus uždegimas gali išlikti net ir sunykus simptomams. Todėl gydytojai dažnai vertina ir kitus remisijos tipus:

  • Kraujo ar išmatų tyrimai rodo, kad nėra uždegimo žymenų (biocheminė remisija)
  • Endoskopinis tyrimas nerodo uždegimo gleivinėje (endoskopinė remisija)
  • Remisija po chirurginio gydymo
  • Histologinė remisija (biopsijoje nėra uždegimo požymių)

Tyrimai rodo, kad apie trečdalis žmonių, sergančių Krono liga, gali pasiekti gilią remisiją, kai sutampa tiek klinikiniai, tiek laboratoriniai, tiek endoskopiniai kriterijai.

Kaip gyventi su Krono liga?

Norint sumažinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms, svarbu išlaikyti nuoseklų gyvenimo tempą – rasti laiko poilsiui, fiziniam aktyvumui, subalansuotai mitybai ir streso valdymui. Reguliarus specialistų stebėjimas, gydymo plano laikymasis ir žinojimas apie savo būklę padeda kontroliuoti ligą.

  • Laikykitės paskirto gydymo režimo
  • Rinkitės mitybą, kuri neprovokuoja simptomų
  • Stenkitės pakankamai išsimiegoti
  • Užsiimkite reguliaria, nesudėtinga fizine veikla
  • Užsirašinėkite simptomus ir ieškokite ryšių su kasdieniais įpročiais
  • Praktikuokite sąmoningumą, meditaciją, relaksacijos technikas
  • Gerkite pakankamai vandens

Siekiant geresnės ligos kontrolės, verta bendradarbiauti su gydytojais ir kartu aptarti gydymo tikslus. Tai gali būti tiek simptomų mažinimas, tiek ilgalaikės remisijos išlaikymas.

Ko tikėtis ateityje?

Diagnozuota Krono liga gali sukelti daugybę klausimų ar nerimo, tačiau gydymo galimybės vis plečiasi. Vaistų pasirinkimas didėja, nuolat vyksta naujų gydymo būdų paieška. Daug dėmesio skiriama ir psichologinei žmonių gerovei bei gyvenimo kokybei. Gydymo pažanga leidžia gyventi pilnavertį gyvenimą, išvengiant rimtesnių komplikacijų.

Dr. Saulius Petraičius

Komentarų sekcija išjungta.