Viskas, ką turite žinoti apie vidurių užkietėjimą

Vidurių užkietėjimas yra dažna problema, kai tuštinimasis tampa retas, kietas, sausas ar net skausmingas. Nors vieniems žmonėms „įprastas“ tuštinimosi dažnumas kiek skiriasi, svarbiausia pastebėti, kada atsiranda pokyčiai – pavyzdžiui, kai tuštinimasi mažiau nei tris kartus per savaitę, pasidaro sunku ar skausminga tuštintis, atsiranda pilvo skausmas ar tempimas.

Simptomai ir kaip juos atpažinti

Kiekvienas žmogus turi savo natūralų tuštinimosi ritmą, todėl svarbu stebėti asmeninius pokyčius. Tipiški vidurių užkietėjimo požymiai:

• Pilvo pūtimas, diskomfortas arba mėšlungis
• Apsunkintas tuštinimasis, reikalingas pastangų dėjimas
• Kietos, sausos, grumstuotos išmatos
• Jausmas, kad žarnynas neištuštėja visiškai
• Retas tuštinimasis (mažiau nei trys kartus per savaitę)

Kartais gali iškilti rimtesnių požymių, kuriuos svarbu aptarti su gydytoju. Tai gali būti kruvinos išmatos, stiprūs arba nesiliaujantys pilvo skausmai, nepraeinantis vėmimas, netikėtas svorio kritimas, ilgą laiką trunkantis arba pasikartojantis vidurių užkietėjimas vyresniems žmonėms.

Pagrindinės priežastys

Vidurių užkietėjimo priežastys labai įvairios. Kartais užtenka pakeisti kai kuriuos gyvenimo įpročius ar mitybą, tačiau būna atvejų, kai priežastis – sudėtingesnė sveikatos būklė. Dažniausi veiksniai, lemiantys vidurių užkietėjimą:

• Per mažas skaidulų kiekis maiste
• Nedidelis fizinis aktyvumas
• Pakitusios gyvenimo aplinkybės ar rutina
• Nėštumas ar senėjimas
• Nepakankamas skysčių vartojimas
• Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, skausmą malšinantys, kraujospūdį mažinantys, diuretikai, kai kurie antidepresantai ar geležies papildai
• Ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, hipotirozė, dirgliosios žarnos sindromas, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, stuburo ar galvos smegenų pažeidimas
• Žarnyno užtvaros (pvz., polipai, augliai, hemorojus ar tiesiosios žarnos prolapsas)

Vidurių užkietėjimas kūdikiams ir nėštumo metu

Kūdikiai ir nėščiosios taip pat gali patirti vidurių užkietėjimą. Kūdikiams, svarbu atkreipti dėmesį į išmatų konsistenciją: jeigu jos kietos, sausos, primena rutuliukus ir yra sunku tuštintis, tai gali rodyti užkietėjimą. Dažnai to priežastis būna perėjimas prie kieto maisto, primaitinimas ar pokyčiai mityboje.

Nėštumo metu dažnas užkietėjimas dėl pakitusių hormonų, augančio vaisiaus spaudimo į žarnyną bei dėl papildų su geležimi naudojimo.

Gydymo būdai

Pagrindinis tikslas – pašalinti priežastį, tačiau dažnai padeda ir simptomų lengvinimas. Priklausomai nuo situacijos taikomi šie metodai:

• Didesnis skaidulų kiekio maiste didinimas (laipsniškai, kartu su vandens vartojimu)
• Aktyvesnis judėjimas – net ir reguliari mankšta ar pasivaikščiojimai gali paskatinti žarnyno veiklą
• Pakankamas skysčių vartojimas
• Vaistinės siūlo įvairių nereceptinių preparatų: skaidulų papildų, žarnyno laisvinamųjų (osmotinių, dirginančių, minkštinančių išmatas), mineralinių aliejų

Kai kurie atvejai reikalauja gydytojo paskirtų vaistų. Tai ypač aktualu, jei nereceptinės priemonės nepadeda arba užkietėjimą lėmė kita liga.

Taip pat gali būti skiriamos procedūros ar rekomenduojama speciali terapija, pvz., dubens dugno biofeedback treniruotės, kai problema kyla dėl raumenų sutrikimų. Esant poreikiui, gydytojas pritaikys individualų gydymą ar pakoreguos esamų vaistų vartojimą.

Kai kuriems žmonėms papildomai gali padėti akupunktūra, tačiau šis metodas tinka ne visiems ir apie jį verta pasikalbėti su specialistu.

Naminės priemonės ir natūrali pagalba

• Vandens vartojimas – ne mažiau svarbus nei papildoma skaidulų porcija
• Mityba, turtinga skaidulomis: daržovės, vaisiai, viso grūdo produktai
• Kvieskite save į aktyvesnį gyvenimą – pasivaikščiojimai, plaukimas, švelnus sportas
• Neslopinkite noro tuštintis ir stenkitės palaikyti pastovų režimą

Žolelių papildai, kaip antai rabarbarų ekstraktas ar MaZiRenWan, gali būti naudingi, tačiau jų vartojimas turėtų būti aptartas su gydytoju – ypač jei vartojate kitus vaistus ar turite lėtinių ligų.

Kaip nustatomas vidurių užkietėjimas

Diagnostika prasideda nuo pokalbio apie tuštinimosi įpročius, simptomus ir gyvenimo būdą. Gydytojas gali atlikti apžiūrą, įvertinti pilvo, tiesiosios žarnos būklę. Siekiant išsiaiškinti priežastį, kartais atliekami išmatų, šlapimo ar kraujo tyrimai.

Sudėtingesniais atvejais gali būti reikalingi funkcijos ar vaizdo tyrimai – anorektinė manometrija (įvertina analinio rauko raumenų veiklą naudojant specialų kateterį), magnetinio rezonanso defekografija (nustato dubens dugno funkciją), retais atvejais – kolonoskopija, kai reikia atmesti kitas ligas ar nustatyti rimtesnius pokyčius.

Galimos komplikacijos

• Hemorojus – išsiplėtusios ir skausmingos tiesiosios žarnos ar išangės venos
• Išangės įtrūkimai – skausmingos smulkios žaizdelės
• Fekalinis užsikimšimas – kai įstrigęs kietas išmatų gumulas užblokuoja žarnyną
• Žarnyno nesulaikymas – išmatų nelaikymas dėl ištemptos tiesiosios žarnos ar nekontroliuojamų judesių
• Tiesiosios žarnos prolapsas – tiesiosios žarnos dalies iškritimas pro išangę
• Kraujavimas iš tiesiosios žarnos

Kada verta pasikonsultuoti su gydytoju

Dauguma atvejų praeina su paprastais pokyčiais, tačiau ilgai trunkantis ar dažnai pasikartojantis užkietėjimas, ypač atsiradus naujiems simptomams ar komplikacijoms, turėtų būti aptariamas su gydytoju. Į gydytoją reikia kreiptis jei:

• Užkietėjimas trikdo kasdienę veiklą ar gyvenimo kokybę
• Atsiranda stiprus skausmas, kraujavimas, netikėtas svorio kritimas
• Negalima tuštintis ar pasišalinti dujų ilgesnį laiką
• Pastebimas nuolatinis pykinimas ar vėmimas, sąmonės sutrikimai, karščiavimas

Prevencijos patarimai

• Gerkite pakankamai skysčių, ypač vandens
• Valgykite daugiau skaidulų turinčio maisto
• Užsiimkite reguliaria fizine veikla
• Klausykite savo kūno – neignoruokite noro tuštintis
• Stenkitės laikytis rutininių įpročių, pavyzdžiui, eiti į tualetą kasdien tuo pačiu metu

Apibendrinimas

Vidurių užkietėjimas dažnai nėra pavojingas, bet jis gali gerokai pabloginti savijautą ir kasdienybę. Paprasti mitybos, fizinio aktyvumo ar skysčių vartojimo pokyčiai neretai padeda. Jei iškilo neįprasti simptomai arba būklė kaipmat nesitaiso, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir surasti tinkamiausią sprendimą.