Vulvos vėžys: simptomai, priežastys, gydymas ir prevencija

Vulvos vėžys – tai liga, kai piktybinės ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis išorinėse moters lytinėse srityse, vadinamose vulva. Skirtingai nei makšties vėžys, kuris prasideda makšties viduje, vulvos vėžys paveikia išorinius lytinius organus.

Vulvos sritys ir jų reikšmė

Vulva – tai ne viena konkreti dalis, o bendra visam matomam moters lytinių organų plotui. Ji apima:

• Makšties angą – išorinę angą, kuri jungiasi su makštimi.
• Lytines lūpas – išorines (labia majora) ir vidines (labia minora) odos raukšles. Išorinės yra stambesnės, o vidinės – plonesnės ir yra viduje.
• Klitoną – mažą, labai jautrų taškelį, kuriame susijungia vidinės lytinės lūpos.
• Gaktos kalnelį – minkštą iškilumą virš gaktikaulio, kuris lytinio brendimo metu pasidengia plaukais.
• Tarplytį – vietą tarp vulvos ir išangės.

Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Ankstyvosiose stadijose vulvos vėžys dažnai nesukelia jokių pojūčių ar aiškių ženklų. Tačiau vėliau gali pasirodyti šie simptomai:

• Vulvos odos spalvos pokyčiai
• Neįprasti gumbeliai ar išaugos, kurios gali būti raudonos, rausvos, baltos, nelygios ar sustorėjusios
• Odos sukietėjimas
• Atvira žaizda
• Neatslūgstanti niežulys
• Skausmas, diskomfortas ar deginantis pojūtis
• Neįprastas kraujavimas ar išskyros iš makšties
• Skausmas šlapinantis
• Pakitusios apgamų savybės

Panašūs simptomai gali būti ir dėl kitų priežasčių, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.

Vulvos vėžio formos

Šiai ligai būdingi skirtingi tipai, priklausantys nuo to, iš kokių ląstelių jie prasideda:

• Plokščialąstelinė karcinoma – dažniausia forma, kylanti iš odos ląstelių. Dažnai siejama su žmogaus papilomos virusu (ŽPV), ypač jaunesnio amžiaus moterims. Kai kurios šios rūšies atmainos auga itin lėtai ir primena karpas.
• Adenokarcinoma – dažniausiai išsivysto iš Bartolino liaukų, esančių prie makšties angos. Gali pasireikšti kaip cistas primenanti ataugėlė ar būti susijusi su tam tikrais odos sluoksniais.
• Melanoma – susiformuoja pigmentą gaminančiose ląstelėse. Nors dažniausiai aptinkama saulės veikiamose vietose, kartais ji pasireiškia ir vulvoje.
• Sarkoma – vystosi iš raumenų, jungiamojo audinio ar kaulų ląstelių ir gali būti diagnozuojama bet kuriame amžiuje, net vaikystėje.
• Bazalinių ląstelių karcinoma – dažniausia odos vėžio forma, nors vulvoje ji pasitaiko retai.

Veiksniai, didinantys riziką susirgti

Tikslūs šio vėžio atsiradimo mechanizmai nėra žinomi, tačiau keletas aplinkybių riziką stipriai padidina. Tai gali būti:

• Vyresnis amžius – daugiau kaip pusė visų atvejų nustatoma vyresnėms nei 70 metų moterims
• Nenormalūs PAP testo rezultatai praeityje
• ŽPV arba kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos (tarp jų ir imunitetą silpninantys virusai)
• Ankstesnės ar esamos melanomos ar įtartini apgamai
• Paveldima melanomos istorija
• Ikivėžinės būklės, pavyzdžiui, vulvos intraepitelinė neoplazija (VIN)
• Moterims, kurioms jau diagnozuotas makšties arba gimdos kaklelio vėžys
• Lichen sclerosus – lėtinė liga, dėl kurios vulvos oda tampa labai plona ir niežtinti
• Rūkymas, ypač jei kartu yra ŽPV infekcija

Kaip nustatoma ši liga

Pirmo vizito metu gydytojas gali rinktis kelis diagnostinius žingsnius:

• Surenka informaciją apie bendrą sveikatos būklę, ligas bei įpročius.
• Atlieka dubens apžiūrą – apžiūri vulvos paviršių bei apčiuopia gimdą, makštį, kiaušides, šlapimo pūslę ir tiesiąją žarną.
• Kolposkopija (arba vulvoskopija) – tai procedūra, kurios metu naudojamas specialus padidinantis prietaisas detalų pažeistų sričių tyrimui.
• Biopsija – paimamas nedidelis audinio mėginys laboratoriniam ištyrimui.
• Vaizdiniai tyrimai – rentgenas, KT, MRT ar PET tyrimas padeda nustatyti, kiek vėžys išplito organizme.

Vulvos vėžio stadijos

Patvirtinus diagnozę, gydytojas įvertina auglio dydį ir išplitimą – tai vadinama stadijavimu.

• I stadija: vėžys apsiriboja vulva ir tarpviete, neplinta toliau.
• II stadija: liga išplitusi į gretimus audinius, bet limfmazgiai dar nepaliesti.
• III stadija: pažeisti ir gretimi audiniai, ir kirkšnių limfmazgiai.
• IV stadija: vėžys jau pažeidęs aukštesnes makšties, šlaplės, tiesiosios žarnos sritis ar kitas nutolusias kūno vietas.

Vulvos vėžio gydymas

Pasirenkamas gydymo būdas priklauso nuo ligos tipo, išplitimo ir bendros moters sveikatos būklės. Dažniausiai taikomi metodai:

• Chirurgija – pagrindinis ir dažniausias gydymo būdas. Gali būti atliekamos šios operacijos:
  • Ultragarsinė chirurginė aspiracija – garso bangų pagalba navikas suskaldomas į gabaliukus ir pašalinamas.
  • Lazerio operacija – paveiktas audinys ar limfmazgiai pašalinami naudojant lazerį (dažniausiai taikoma paviršiniams pažeidimams).
  • Išpjovimo operacijos:
    • Lokalus išpjovimas – pašalinamas navikas su dalimi aplinkinių audinių.
    • Radikalus lokalus išpjovimas – šalinama didesnė sritis ir galbūt limfmazgiai.
  • Vulvektomija – gali būti pašalinama dalis arba visa vulva:
    • Dalies odos šalinimas (paviršinė vulvektomija)
    • Paprasta vulvektomija – visa vulva su dalimi po ja esančių audinių
    • Dalinė ar modifikuota radikali vulvektomija – didžioji dalis vulvos ir galbūt limfmazgių
    • Radikali vulvektomija – visa vulva ir aplinkiniai limfmazgiai
  • Dubens organų šalinimas – kraštutiniais atvejais kartu su vulva ir limfmazgiais gali būti pašalinami ir aplinkiniai organai.
• Spindulinė terapija – taikomos stiprios jonizuojančios spinduliuotės dozės, skirtos sunaikinti naviko ląsteles.
• Vaistinis gydymas (chemoterapija) – skiriami vaistai, kurie naikina arba stabdo naviko ląstelių augimą. Patekti į organizmą jie gali ir tabletėmis, ir lašelinėmis, ir kaip kremai ar tepalai.
• Imunoterapija – padeda stiprinti organizmo atsparumą, kad pats galėtų kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

Gydymo rezultatai ir prognozė

Po gydymo reikalinga glaudi medicininė priežiūra – įprastai reguliariai atliekami dubens tyrimai: kas 3–6 mėnesius per pirmuosius dvejus metus, vėliau rečiau. Kartais prireikia daugiau išsamių tyrimų.

Prognozė priklauso nuo vėžio tipo ir stadijos diagnozavimo metu. Daugiau kaip 70% moterų po šios diagnozės gyvena dar bent penkerius metus.

• Tais atvejais, kai liga apsiriboja vulva, penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 86%.
• Išplitus į gretimus audinius ar limfmazgius, išgyvenamumo rodiklis yra apie 53%.
• Kai vėžys išplinta į tolimus organus, penkerių metų laikotarpį išgyvena apie 19% pacienčių.

Gydymo šalutiniai poveikiai

Po operacijos dažnai pasitaiko žaizdų gijimo problemų, todėl labai svarbu kruopščiai laikytis higienos. Taip pat galimi šie šalutiniai pojūčiai:

• Šlapimo arba žarnyno dirginimas, kuris paprastai praeina per kelias savaites
• Randėjimas, sausėjimas ir audinių traukimas makštyje
• Diskomfortas dėl aptemptų drabužių
• Šlapimo takų infekcijos
• Skysčių kaupimasis ar cistos prie žaizdos
• Kraujo krešulių formavimasis, kurie gali pasiekti plaučius
• Kojų patinimas dėl limfos susilaikymo (limfedema)
• Fistulės – susiformavusios angos tarp šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos ir makšties

Pastebėjus varginančių šalutinių pojūčių, svarbu informuoti gydytojus, kad būtų suteikta pagalba.

Intymus gyvenimas po gydymo

Po onkologinių gydymų gali kilti seksualinių ir psichologinių sunkumų. Kūnas gali pasikeisti, todėl atsiranda diskomfortas lytinių santykių metu, skausmas ar sunkumų pasiekti orgazmą bei šlapintis.

Apie šiuos pokyčius verta atvirai kalbėtis su gydytoju. Prireikus gali padėti psichologinė konsultacija ar rekonstrukcinė chirurgija.

Kaip sumažinti vulvos vėžio riziką

Nors visiškai išvengti šios ligos neįmanoma, tam tikri įpročiai gali reikšmingai sumažinti riziką:

• Vengti ŽPV – mažinti lytinių partnerių skaičių, naudoti apsaugos priemones, pasiskiepyti nuo ŽPV
• Nerūkyti
• Reguliariai profilaktiškai tikrintis ir atsiradus nerimą keliantiems simptomams nedelsti kreiptis į gydytoją