Wolffo-Parkinsono-Whiteʼo sindromas: priežastys, simptomai, diagnostika, gydymas

Ar kada nors pastebėjote, kad širdis ima daužytis ar net praleidžia plakimą? Tokie pojūčiai vadinami širdies permušimais. Dažniausiai ši būsena nėra pavojinga, tačiau kai kuriais atvejais ji gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus.

Kas yra Wolff-Parkinson-White sindromas

Vieni iš galimų širdies permušimų kaltininkų – retas širdies ritmo sutrikimas, žinomas kaip Wolff-Parkinson-White sindromas. Esant šiai būklei, širdies raumens susitraukimai tampa nereguliarūs, o pats širdies plakimas sutrinka dėl papildomo elektrinio takelio.

Širdies elektrinis signalas ir jo reikšmė

Normaliai širdyje elektriniai impulsai keliauja griežta seka – iš viršutinių širdies kamerų į apatines. Dėl to širdis plaka ritmingai. Žmonėms, sergantiems Wolff-Parkinson-White sindromu, egzistuoja papildomas elektrinis kelias. Tai lemia netaisyklingus, per greitus širdies plakimus, kurie kartais gali sukelti pavojingą širdies ritmo sutrikimą – supraventrikulinę tachikardiją, kai apatinės širdies dalys ima itin greitai susitraukinėti.

Kaip atsiranda ši būklė

Wolff-Parkinson-White sindromas yra įgimtas – šia širdies ypatybe žmogus paprastai gimsta. Kartais ši savybė perduodama iš tėvų, tačiau dažniausia sindromas pasirodo spontaniškai, be jokio paveldimumo. Taip pat kartu gali pasireikšti ir kitų širdies sutrikimų.

Įdomu tai, kad net turint šį sindromą, simptomai gali pasireikšti tik paauglystėje arba suaugus. Apie būklę dažnai sužinoma atsitiktinai, atliekant įprastinius sveikatos tyrimus.

Pagrindiniai simptomai

Kai kurie žmonės jaučia šio sutrikimo požymius, kiti – visai nejaučia. Galimi simptomai:

• Galvos svaigimas arba silpnumo jausmas
• Širdies permušimai, ūmus plakimo padažnėjimas ar drebėjimas
• Prarasta sąmonė
• Dusulys, apsunkintas kvėpavimas

Kaip nustatoma diagnozė

Pajutus širdies ritmo sutrikimus, paprastai siunčiama pas kardiologą. Gydytojas detaliai klaus, kaip dažnai ir kokie simptomai pasireiškia, atliks išsamų fizinį ištyrimą: pamatuos pulsą, kraujospūdį.

Kartais norint tiksliai įvertinti širdies veiklą, atliekami tam tikri tyrimai:

• Elektrokardiograma įvertina širdies elektrinį aktyvumą.
• Holterio monitoravimas padeda stebėti širdies ritmą visą parą ar ilgiau.
• Elektrofiziologiniai tyrimai padeda surasti ir geriau suprasti nereguliarų elektrinį impulsą.

Gydymo galimybės

Nesant simptomų, gydymas gali būti nereikalingas. Tokiu atveju tereikia periodinių vizitų ir papildomų tyrimų. Jei širdies ritmas vis dėlto sutrinka, paskiriami vaistai.

Kai įprasti vaistai neveiksmingi, gydytojas gali rekomenduoti kateterio abliaciją – tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu pašalinamos širdies sritys, sukeliančios ritmo sutrikimus. Procedūra gali būti kartojama, jeigu nepadeda iš pirmo karto. Taip pat egzistuoja kiti gydymo būdai, kuriuos gydytojai aptars individualiai.

Gyvenimas su Wolff-Parkinson-White sindromu

Jei simptomai minimalūs arba jų visai nėra, gyvenimo būdas dažniausiai beveik nesikeičia, bet profilaktiškai reikia lankytis pas gydytoją. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei ligonis linkęs nualpti, tenka atsisakyti vairavimo ir kai kurių kitų veiklų.

Ligos eiga priklauso nuo to, kokio tipo aritmija pasireiškia bei kaip dažnai sutrinka ritmas. Nuolatinė specialistų priežiūra ir reguliariai atliekami tyrimai leidžia kontroliuoti sveikatą ir žymiai pagerina gyvenimo kokybę.