10 dalykų, kurių reikėtų vengti sergant dirgliosios žarnos sindromu

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) neturi aiškių gairių, kaip su juo gyventi. Pajutus pirmuosius simptomus ar išgirdus šią diagnozę, dažnai nežinome, kaip tinkamai reaguoti ir valdyti ligą. DŽS yra ilgalaikė, nematoma būklė, lydima nemalonių ir neretai gėdingų simptomų, kuriuos natūraliai norisi maksimaliai sumažinti.

Klaidų vengimo principai gyvenant su DŽS

Jei DŽS neramina taip stipriai, kad atrodo, jog viską valdyti neįmanoma, labai svarbu neprarasti vilties. Dažnai būna, kad išbandę naujus metodus ar gydymo būdus, atrasite, kas jums tinka, ir išmoksite efektyviau suvaldyti simptomus. Toliau aptariami būdai padės ne tik lengviau kontroliuoti žarnyno sutrikimus, bet ir stiprinti emocinę bei fizinę savijautą.

Venkite menkaverčių produktų

Nors ryšys tarp DŽS ir maisto nėra paprastas, didžioji dauguma tų, kurie jaučiasi geriau, visiškai atsisakė menkaverčių, perdirbtų maisto gaminių. Galbūt anksčiau galėjote be pasekmių valgyti greitą maistą ar pusfabrikačius, tačiau dabar tai dažniausiai tikapsunkins žarnyno veiklą. Iš pradžių tokie pokyčiai gali atrodyti sunkūs, nes šie maisto produktai labai prieinami ir patrauklūs, tačiau ilgainiui tai leidžia rinktis visaverčius, organizmą palaikančius patiekalus.

• Daug riebalų: Didelis riebalų kiekis dažnai stiprina žarnyno susitraukimus, todėl galiausiai didina pilvo skausmus.
• Mažai skaidulų: Perdirbtame maiste beveik nėra augalinių skaidulų, kurios padeda reguliuoti tuštinimąsi, nepriklausomai nuo to, ar DŽS pasireiškia viduriavimu, ar užkietėjimu.
• Dirbtiniai saldikliai: Ypač tie, kurių pavadinimas baigiasi „-olis“, siejami su pilvo pūtimu ir dujomis.
• Priedai: Maisto pramonėje naudojami priedai dažnai reikalingi ne mūsų sveikatai, o tam, kad produktai būtų patrauklesni ar ilgiau negestų. DŽS atveju tokios medžiagos gali tik pabloginti savijautą.

Nepašalinkite iš raciono per daug produktų

Susidūrus su DŽS, daugelis žmonių išsigandę pradeda stipriai riboti mitybą, baimindamiesi, kad kiekvienas naujas valgis pablogins simptomus. Tačiau svarbu atsiminti, kad DŽS suaktyvinti gali ne tik valgomas maistas, bet ir stresas, hormonų svyravimai ar net didesnė vakarienė. Maisto ribojimas iki kelių „saugių“ produktų ilgainiui gresia mitybos trūkumais.

Jei pastebite, kad kai kurie maisto produktai itin stipriai provokuoja simptomus, tiksliausia jų vengti vadovaujantis maisto dienoraščiu ir testuojant pašalinimo metodą. Panaši rizika kyla ir laikantis mažai FODMAP turinčios dietos – ji neturėtų tęstis amžinai, nes daug vertingų produktų (pvz., daržovės, vaisiai ar grūdai) ilgainiui tikrai pasitarnautų jūsų sveikatai.

Geriausia, jei mitybos pokyčius aptartumėte su specialistu, kuris padės ne tik suprasti, kas jums individualiai tinka, bet ir išbandyti laipsnišką netoleruojamų produktų įvedimą atgal į kasdienybę.

Nebijokite skaidulų

Daugelis DŽS sergančiųjų baiminasi skaidulų. Dažnai tai lemia patirtis, kai per greitai padidintas skaidulų kiekis sukelia nepatogumų – pūtimą, viduriavimą ar užkietėjimą. Visgi skaidulos – labai svarbios visai virškinimo sistemai.

Skaidulos padeda ir tuomet, kai vargina užkietėjimas, ir kai kamuoja dažnas tuštinimasis, nes jos normalizuoja išmatų konsistenciją. Jei norite jų įtraukti daugiau, pradėkite pamažu – valgykite daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų.

Reikėtų vengti kviečių sėlenų, nes jos gali būti per aštrios žarnynui. Taip pat verta išbandyti natūralius skaidulų papildus, pvz., iš psyllium sėklų ar metilceliuliozės – šie preparatai nėra dirginantys laisvinamieji, juose tik natūralios skaidulos.

Ieškokite supratimo iš specialistų

DŽS priskiriamas funkcinėms žarnyno ligoms, todėl ne visi sveikatos priežiūros darbuotojai skiria pakankamai dėmesio ar empatijos. O santykis su gydytoju gali turėti įtakos ne tik emocinei, bet ir fizinei savijautai. Jei jaučiatės nesuprasti, vertinkite galimybę keisti specialistą.

• Nenormalizuojamas nerimas ir simptomų ignoravimas psichologiniams sunkumams priskiriant visą atsakomybę už ligą nėra tinkamas požiūris.
• Jūs neturėtumėte jaustis menkinami ar neįkainojami dėl savo ligos, o pagalbos paieška neturi būti prilyginama pernelyg dideliam skundimuisi ar net priklausomybės baimei.

Nesisekite į išmatų stebėjimo spąstus

Būna, kad dėl nuolatinių simptomų, norisi nuolat stebėti ir analizuoti kiekvieną tuštinimosi atvejį – tikintis pastebėti kažką ypatingo ar įspėjančio apie rimtesnį sutrikimą. Dauguma pokyčių, pavyzdžiui, išmatų konsistencijos ar spalvos kitimas, dažniausiai nėra susiję su rimtomis ligomis.

Stiprus nerimas apie kiekvieną išmatų pokytį pats savaime gali tik pabloginti žarnyno būklę, nes nerimastingumas veikia ir virškinimo sistemą. Tik itin retai, kai pasireiškia kraujavimas, būtina kreiptis į medikus. Kitais atvejais stenkitės negramzdinti savęs į nuolatinio tikrinimo, kuris tik kelia įtampą, spąstus.

Nelįskite į gėdos spąstus

Virškinimo sistemos veiklos pokyčiai – kasdienybė visiems, tik dažnai apie tai nekalbama. Triukšmai, kvapai ar panašūs reiškiniai neturėtų jūsų apibrėžti ar versti jausti gėdą. Jei viešoje vietoje kyla nepatogumas, pabandykite reaguoti ramiai, atsiprašyti ir nekreipti dėmesio į tai, ką galvoja aplinkiniai. Jie jus pažįsta pagal jūsų veiksmus, o ne dėl žarnyno simptomų.

Neslėpkite DŽS nuo kitų

Gana dažnai bijome atvirauti artimiesiems apie DŽS – tarsi tai būtų gėdinga ar nepriimtina. Tačiau pasitikėjimas ir parama padeda daug geriau suvaldyti ligą ir mažina izoliaciją. DŽS neturėtų būti suvokiamas kitaip nei bet kuri kita lėtinė liga.

Pasirinkite, kam ir kiek norite papasakoti, atsižvelgiant į pasitikėjimo lygmenį. Dažnai atsivėrus artimiesiems, negali žinoti, kurie iš jų patys susiduria su tokiomis pačiomis problemomis arba gali pasiūlyti žmogiškos paramos.

Atmeskite tobulumo siekį

DŽS sergantys dažnai ima kompensuoti – siekia būti itin atsakingi, neatsisako papildomų darbų, stengiasi įtikti aplinkiniams arba jausti kaltę dėl negalėjimo dalyvauti veikloje. Svarbu suprasti, kad sveikata nėra asmeninis trūkumas, todėl nereikia už ją papildomai atsiprašinėti ar kažkaip „atsigriebti“.

Stebėkite savo emocinę būklę. Jei jaučiate, kad užgriūna per daug atsakomybės ar streso, sustokite. Aiškios ribos, prioritetų susidėliojimas ir darbo paskirstymas padės išvengti simptomų pablogėjimo. Nepamirškite pasirūpinti savimi net ir tada, kai atrodo, kad nespėjate visko dėl DŽS, o draugai ar artimieji tai supras.

Neatsisakykite savo gyvenimo

Kai žarnyno veikla nenuspėjama, savaime kyla noras užsidaryti namuose ar atsisakyti veiklos, tačiau ilgainiui taip galima išgyventi nuotaikų prastėjimą ar socialinę izoliaciją. Svarbu ieškoti užsiėmimų, kurie pakelia nuotaiką, leidžia pasijausti geriau ir suteikia energijos.

Planuokite, tačiau iškart perspėkite artimuosius, kad dėl DŽS gali tekti keisti planus. Jei iš tikro blogai jaučiatės, atšaukite veiklą. Bet jei simptomai nesunkūs, kartais prasiblaškymas užsiimant įdomia veikla netgi sumažina nepatogumus.

Reikia suprasti, kad ne vietovė sukelia simptomus, o dažniau – su išėmimu iš namų susijęs nerimas. Todėl verta gilintis į savęs raminimo būdus, pvz., kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimus, tam, kad net toli nuo namų galėtumėte jaustis ramiau. DŽS – tik viena jūsų gyvenimo dalis, ji neturi būti viską apimanti.

Netikėkite, kad nieko negalima padaryti

Neretai išgirstama, jog su DŽS tiesiog reikia susitaikyti ir gyventi toliau. Vis dėlto daugelio patiriančiųjų geresni rezultatai pasiekiami pasitelkus įvairias strategijas – nuo mitybos pokyčių iki streso mažinimo ir specialistų konsultacijų.

Ieškant tinkamų sprendimų neišvengiami bandymai bei klaidos, tačiau su kiekvienu žingsniu įgausite vis daugiau žinių, kas jums tinka, o kas – ne, kol atrasite, kaip geriausia valdyti DŽS jūsų gyvenime.