10 savipriežiūros patarimų sergantiems širdies nepakankamumu

Gyvenant su širdies nepakankamumu, labai svarbu nuolat stebėti savo būklę ir keisti įpročius kasdienybėje. Sėkmingas valdymas dažniausiai apima tiek gydytojo paskirtą gydymą, tiek ir atsakingą savęs priežiūrą.

Kas yra širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumas reiškia, kad širdis nebepajėgia išstumti tiek kraujo, kiek organizmui reikia deguonies ir maistinių medžiagų. Dėl šios priežasties galite jausti nuovargį, dusulį, pradėti kauptis skysčiai kojose, pilvo srityje ar kakle. Uždelsta būklė gali paveikti inkstus, kepenis, sutrikdyti širdies ritmą ar išprovokuoti staigų širdies sustojimą.

Dažnai širdies nepakankamumo ir stazinio širdies nepakankamumo sąvokos vartojamos kaip lygiavertės, tačiau stazinis nepakankamumas reiškia, kad skysčiai kaupiasi ir sukelia akivaizdžių simptomų bei patinimų.

Širdies nepakankamumo rūšys ir jų ypatumai

Norint tinkamai pasirūpinti savimi, svarbu žinoti, kokią širdies nepakankamumo formą turite. Pagal ligos pobūdį gydymo galimybės ir savęs priežiūros rekomendacijos gali skirtis. Pagrindinės rūšys:

• Dešiniosios pusės širdies nepakankamumas
• Kairiosios pusės širdies nepakankamumas
• Abipusis širdies nepakankamumas

Dešiniosios pusės širdies nepakankamumas išsivysto tada, kai dešinysis skilvelis nesugeba tinkamai tiekti kraujo į plaučius, todėl kraujas kaupiasi širdies dešinėje. Kairiosios pusės atveju, kairysis skilvelis nepajėgia aprūpinti kūno krauju – dėl to gali atsirasti kraujo sankaupos kairėje širdies pusėje. Ši forma gali būti diastolinė (kuomet širdis standėja ir sunkiai prisipildo krauju) arba sistolinė (kuomet širdis nusilpsta ir kraują stumia silpniau).

Abipusio nepakankamumo atveju pažeidžiami abu širdies skilveliai.

Taip pat širdies nepakankamumas gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmi eiga pasireiškia staiga ir stipriai, o simptomai gali pagerėti gana greitai. Lėtinė forma progresuoja lėtai, o požymiai stiprėja pamažu.

Vaistų vartojimas ir gydymo plano laikymasis

Dauguma su širdies nepakankamumu susiduriančių žmonių vartoja paskirtus vaistus – tai padeda suvaldyti simptomus ir stabdyti ligos progresavimą. Vaistus būtina vartoti laiku ir taip, kaip paskyrė gydytojas. Praleidus ar nutraukus dozę, gali kilti sveikatos problemų. Prieš keičiant medikamentus ar pradedant naujus, būtina pasitarti su gydytoju, net jei tai – maisto papildai ar nereceptiniai preparatai.

Savarankiškas sveikatos stebėjimas

Reguliarus savo sveikatos stebėjimas tarp vizitų pas gydytoją padeda laiku pastebėti pokyčius. Patogu vesti užrašus ar naudoti skaitmenines programėles. Svarbu užfiksuoti kraujospūdį, pulsą, dusulį ar kitus kvėpavimo sutrikimus, tinimą čiurnose, svorį, energijos lygį, kosulį. Staigus kelių kilogramų svorio prieaugis gali rodyti skysčių kaupimąsi, todėl rekomenduojama svertis kasdien tuo pačiu metu.

Stebėjimo žurnalas praverčia per gydytojo apžiūras – taip būna aiškiau, kas jums įprasta, o kas jau rodo pokyčius.

Reguliarios gydytojo apžiūros

Nuolatinė priežiūra leidžia laiku aptikti pokyčius ir pritaikyti gydymą. Taip pat svarbu diagnozuoti ir griežtai sekti gretutines būkles, kurios gali pabloginti širdies sveikatą: aukštą kraujo spaudimą, mažakraujystę, širdies ritmo sutrikimus, miego sutrikimus.

Pasiteiraukite savo gydytojo apie rekomenduojamas vakcinas – ypač nuo kvėpavimo ligų, tokių kaip gripas ar kvėpavimo takų infekcijos.

Skysčių ribojimas

Nors pakankamas skysčių kiekis labai svarbus, sergant širdies nepakankamumu dažnai tenka apriboti gėrimų kiekį, kad nesikauptų pertekliniai skysčiai. Pradiniame ligos etape to gali neprireikti, tačiau vėlesniu metu paros skysčių kiekį reikia riboti iki 1,5–2 litrų (6–9 puodelių). Tikslų kiekį turi nustatyti gydytojas, atsižvelgdamas į ligos stadiją, vartojamus vaistus ir gretutines ligas.

Geriausia rinktis vandenį. Sportinius gėrimus vartokite tik tuomet, jei juos rekomenduoja specialistas. Apribojus skysčius, gali atsirasti troškulys. Tokiu atveju gali padėti citrinų ar laimų griežinėliai, kramtomoji guma, šalti ledinukai be cukraus arba burnos skalavimas. Taip pat svarbu stebėti dehidratacijos požymius: tamsų šlapimą, mažesnį jo kiekį, burnos ir odos sausėjimą, silpnumą ar galvos svaigimą.

Druskos apribojimas kasdienėje mityboje

Nors druska būtina gyvybinėms funkcijoms ir skysčių pusiausvyrai palaikyti, jos perteklius priverčia organizmą sulaikyti vandenį, didina kraujo tūrį ir kraujospūdį, verčia širdį dirbti sunkiau. Labiausiai jautriems – karkrte kraujospūdis gali kilti labiau nei kitiems. Daugiausiai natrio gauname iš pusgaminių, restoranų patiekalų, todėl verta juos riboti ir virtuvėje mažiau naudoti druską.Šiuo metu rekomendacijos natrio suvartojimui siekia 1500–3000 mg per parą, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad per didelis apribojimas taip pat gali būti nenaudingas. Konkretų kiekį padės nustatyti gydytojas, atsižvelgęs į širdies nepakankamumo tipą, jūsų amžių ir sveikatą.

Fizinio aktyvumo svarba

Galima justi nuovargį ar dusulį, tačiau aktyvumas sergant širdies nepakankamumu dažnai padeda pagerinti savijautą. Reguliari fizinė veikla gali:

• Sumažinti hospitalizacijų skaičių
• Pagerinti toleranciją fiziniam krūviui
• Pagerinti gyvenimo kokybę
• Sumažinti simptomus

Jei tik pradedate, tinka trumpi, nesudėtingi pasivaikščiojimai. Vėliau aktyvumą didinkite palaipsniui, bet neperkraukite savęs. Prieš keičiant ar pradedant naują sporto režimą, būtinai pasitarkite su savo gydytoju.

Intymus gyvenimas taip pat priklauso nuo būklės sunkumo – gydytojas atsakys, ar tai saugu.

Kokybiškas miegas

Daugelis širdies nepakankamumą turinčių žmonių serga miego apnėja ar kitais miego sutrikimais. Šie sutrikimai gali būti ir širdies nepakankamumo priežastis, ir pasekmė. Jei pabundate neišsimiegoję ar įtariate, kad miegas prastas, pasikalbėkite su specialistu apie galimą miego tyrimą. Kol laukiate pagalbos, vertėtų:

• Stengtis eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną
• Dėvėti atskirus drabužius skirtus miegui – tai padeda kūnui pasiruošti poilsiui
• Miegamajame laikyti kuo mažiau elektronikos ir alergenų
• Vakarais vengti alkoholio ir kofeino

Žalingų įpročių atsisakymas

Rūkymas kelia papildomą naštą širdžiai: nikotinas laikinai didina kraujospūdį ir širdies ritmą, o anglies monoksidas mažina deguonies tiekimą audiniams. Be to, rūkymas skatina kraujo krešulių susidarymą, sunkina fizinį aktyvumą ir mažina gerojo cholesterolio kiekį. Kiti žalingi įpročiai – alkoholis, kai kurios psichoaktyvios medžiagos – taip pat gali sunkinti simptomus ir bloginti širdies būklę.

Simptomų stebėjimas ir reagavimas

Zinoti, kada reikalinga pagalba, yra itin svarbu. Simptomai, rodantys būklės pablogėjimą, yra tokie:

• Kojų ar čiurnų tinimas
• Labiau išreikštas dusulys
• Staigus kūno svorio didėjimas

Kreipimasis į gydytoją vos pastebėjus šiuos pokyčius leidžia laiku koreguoti gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Pagalba artimiesiems sergantiems širdies nepakankamumu

Tampa svarbu teikti emocinę bei praktinę pagalbą sergančiajam. Kruopščiam rūpinimuisi gali padėti:

• Sužinoti kuo daugiau apie diagnozę
• Klausti, kuo žmogus nori rūpintis savarankiškai, o kur reikia pagalbos
• Leisti atvirai kalbėti apie rūpesčius
• Kartu dalyvauti gydytojo konsultacijose
• Padėti stebėti ir laikytis vaistų vartojimo ritmo
• Padėti diegti sveikus įpročius į kasdienybę
• Suvokti, kad bėgant laikui poreikiai gali keistis
• Mokytis stebėti simptomus
• Pažinti paūmėjimo ženklus, kad būtų galima reaguoti laiku

Pagalba kitam gali būti prasminga, bet ir reikalaujanti daug jėgų, todėl svarbu pasitelkti pagalbą bei rūpintis savo poreikiais, kad išvengtumėte perdegimo.

Trumpai

Širdies nepakankamumas – ilgalaikė būklė, kai būtinas gydymas ir savirūpa. Gyvenimo kokybę pagerina nedideli kasdieniai pokyčiai: mažiau druskos, daugiau ramaus miego, pakankamai fizinio aktyvumo ir nuolatinė sveikatos stebėsena. Savęs priežiūros patarimai priklauso nuo ligos tipo ir eigos, tad gydytojo rekomendacijos yra būtinos kiekvienam individualiai.