3 priežastys, kodėl menopauzė gali sukelti pykinimą

0
72

Menopauzė ir su ja susijęs pereinamasis laikotarpis, vadinamas perimenopauze, kai kurioms moterims gali išprovokuoti pykinimą. Nors tai nėra vienas dažniausių simptomų, hormonų pokyčiai šiuo gyvenimo etapu, kartu su karščio bangomis ar vartojamais vaistais, gali būti priežastis, kodėl jaučiatės blogai.

Hormonų lygio mažėjimas ir jo įtaka savijautai

Pereinant į menopauzę, moters organizme ženkliai sumažėja estrogeno bei progesterono gamyba. Šie hormonai ne tik reguliuoja menstruacijas, bet ir prisideda prie plataus spektro kitų kūno funkcijų. Kai jų sumažėja, organizmas gali reaguoti įvairiais simptomais – nuo lengvo galvos svaigimo iki stipraus pykinimo.

Menopauzės amžius kiekvienai moteriai individualus, tačiau dažniausiai simptomai pasireiškia sulaukus penkiasdešimties ar šiek tiek anksčiau. Jeigu dėl kitų sveikatos problemų (pvz., atlikus gimdos šalinimo operaciją ar gydantis nuo vėžio) moters hormonų pusiausvyra pakinta anksčiau, pykinimas gali pradėti varginti dar nesulaukus natūralios menopauzės.

Karščio bangos ir pykinimas

Karščio bangos – vienas ryškiausių ir dažniausių menopauzės požymių. Jų metu netikėtai užplūsta stiprus šilumos pojūtis, kuris kyla dėl hormonų svyravimų. Estrogeno lygio kritimas siunčia netikslius signalus smegenų sričiai, atsakingai už kūno temperatūrą, todėl kūnas reaguoja neadekvačiai. Dalis moterų kartu su karščio bangomis patiria ir pykinimą, o kai kurios susiduria su širdies plakimu, silpnumu ar net nerimu.

Be pykinimo bei karščio bangų, menopauzei būdingi ir kiti požymiai:

Vaistai menopauzės simptomams ir jų poveikis

Priešmenopauzinių ir menopauzės simptomų valdymui dažnai skiriami įvairūs vaistai. Hormonų pakaitinė terapija, kurioje grąžinami į organizmą estrogenas bei progesteronas, veiksmingai malšina daugelį menopauzės simptomų. Tačiau būtent šio gydymo metu pykinimas yra viena galimų organizmo reakcijų, ypač vartojant estrogenų preparatus.

Dalis moterų vartoja antidepresantus, kai nuotaikų svyravimai ar nemiga stipriai trukdo kasdienybei. O šie vaistai taip pat gali sukelti pykinimą. Šiuolaikinėje medicinoje menopauzės simptomams valdyti vartojami ir kiti vaistai – pavyzdžiui, neurokinino 3 receptorių antagonistai, kurie padeda kovoti su karščio bangomis. Tačiau net ir naujausi medikamentai gali išprovokuoti pykinimą ar reikalauti ypatingo dėmesio dėl galimo poveikio kepenims.

Reikėtų nepamiršti, kad ir kiti, su menopauze nesusiję vaistai, taip pat gali turėti pykinimą kaip šalutinį poveikį. Jei pastebite naujų simptomų pradėjus naują gydymą, būtina informuoti savo sveikatos specialistą.

Kaip malšinti pykinimą menopauzės metu

Taikomi keli būdai pykinimui sumažinti ar bent jau sušvelninti – nuo receptinių ir nereceptinių vaistų iki natūralių priemonių.

Viena dažniausių praktikų – trumpalaikis vaistų, slopinančių pykinimą, vartojimas (antiemetikai). Nereceptiniai vaistai, tokie kaip bismuto turintys preparatai ar dimenhidrinatas, tinka trumpalaikiam naudojimui. Esant stipresniems simptomams, gydytojas gali paskirti stipresnius medikamentus, pavyzdžiui, ondansetroną ar metoklopramidą.

Esant nuotaikos ir miego sutrikimams, gali būti rekomenduojami specifiniai antidepresantai (SSRI grupė), kurie palengvina tiek emocinius išgyvenimus, tiek nemigą.

Tam tikri maisto produktai neretai dar labiau sustiprina pykinimą. Venkite riebaus, perdirbto, aštraus ar stiprų kvapą turinčio maisto. Taip pat patartina atsisakyti alkoholio, karštų bei kofeino turinčių gėrimų, jei jie blogina savijautą.

Pykinimą kartais galima sušvelninti pavalgant lengvo, neapsunkinančio maisto – bananą, skrudintos duonos riešelį. Kai kuriems žmonėms palengvėjimą suteikia imbiero arbata ar net griežinėlis šviežio imbiero, mėtų arbata ar rūgštūs saldainiai. Sultinys, sūrus ar lengvas užkandis taip pat gali padėti.

Natūralus estrogeno palaikymas

Hormonų trūkumo poveikį organizmui galima kiek sumažinti įtraukus į racioną natūraliais estrogenais pasižyminčių produktų: sojų ar jų perdirbinių, linų bei sezamo sėklų. Įvertinus vitamino D, B grupės vitaminų ar borono naudą, rekomenduojama aptarti jų vartojimą su gydytoju.

Būdai sumažinti karščio bangas

  • Rinkitės aprangos sluoksnius, kuriuos lengvai galėsite nusimesti kilus bangai
  • Turėkite su savimi rankinį vėduoklį ar šaltą kompresą
  • Meskite rūkyti, jei rūkotės
  • Laikykitės sveiko kūno svorio
  • Pasitelkite kvėpavimo praktikas, meditaciją ar kitas atsipalaidavimo technikas

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors menopauzės metu patiriamas pykinimas sveikatai dažnai nėra pavojingas, ilgalaikiai simptomai gali varginti ir bloginti gyvenimo kokybę. Jei pykinimas nepraeina ar darosi sunkiai pakeliamas, pasitarkite su savo gydytoju – kartu atrasite tinkamiausias pagalbos priemones.

Pykinimas kartais gali būti rimtesnės ligos požymis, todėl ypač svarbu neatidėlioti pagalbos, jeigu kartu pasireiškia:

Jei pykinimas neišnyksta per savaitę ir nėra susijęs su simptominėmis būklėmis, gydytojas gali pasiūlyti atlikti kraujo tyrimus arba kitus tyrimus, padėsiančius nustatyti priežastį.

Santrauka

Menopauzė ir pereinamasis laikotarpis dažnai keičia savijautą – pykinimą gali sukelti tiek natūralus hormonų sumažėjimas, tiek karščio bangos ar vaistų vartojimas. Pykinimą galima valdyti pasitelkus vaistus, mitybos pokyčius ar natūralias priemones. Jei simptomai užsitęsia arba trikdo kasdienę veiklą, nevenkite kreiptis į sveikatos specialistus – jie padės atrasti geriausią sprendimą jūsų situacijoje.

Eglė Jankauskaitė

Komentarų sekcija išjungta.