4 būdai sumažinti mikroplastiko poveikį

Mikroplastikai jau aptikti įvairiose žmogaus kūno vietose – smegenyse, šlapime, motinos piene, virškinamajame trakte bei širdies ir kraujagyslių sistemoje. Visiškai jų išvengti vargu ar įmanoma, tačiau egzistuoja būdų, kaip sumažinti savo kasdienį kontaktą su šiomis dalelėmis.

Maisto ruošimas plastiko indeliuose: kodėl verta vengti?

Daugelis mūsų mėgsta pakartotinai naudoti plastikinius indus likučiams laikyti ar pašildyti maistą mikrobangėje. Tačiau tyrimai rodo, kad kaitinant plastiko indus mikrobangų krosnelėje į maistą išsiskiria milijonai mikroskopinių plastiko dalelių. Kur kas mažiau jų patenka į maistą, jei plastikiniai indai laikomi šaldytuve ar kambario temperatūroje.

Pakeisti plastikinius indus stikliniais – lengvas žingsnis link sveikesnių įpročių. Visgi, net ir maistą laikant stikle, mikroplastikai į žmogaus organizmą gali patekti kartu su pačiu maistu ar daržovėmis.

Sintetinių drabužių poveikis: ką keisti spintoje ir skalbykloje?

Medžiagos, tokios kaip nailonas, akrilas, poliesteris ar spandeksas, skalbiamos drabužių mašinoje išskiria mažytes plastiko daleles. Manoma, kad net 35% jūrų mikroplastikų atkeliauja iš sintetinių tekstilės pluoštų. Kuo daugiau tokių drabužių skalbiame, tuo daugiau mikroplastikų patenka į aplinką.

Norėdami sumažinti taršą mikroplastikais, galite skalbimo mašinoje įrengti specialų filtrą arba rinktis natūralių audinių drabužius. Verta praleisti išankstinį skalbimą – tyrimai rodo, kad jo metu išsiskiria beveik tiek pat mikropluoštų, kiek ir pagrindinio plovimo ciklo metu.

Arbatos pasirinkimai: papirkinės arbatos maišeliai ar biriai lapeliai?

Daugelis arbatų maišelių gaminami naudojant plastiką, dažniausiai polipropileną, kuris karštame vandenyje gali išskirti milijardus mikroplastikų. Norint to išvengti, verta rinktis popierinius ar iš augalinės celiuliozės pagamintus arbatos maišelius. Dar saugesnė alternatyva – birių arbatos lapelių naudojimas.

Net kai kurie popieriniai arbatos maišeliai gali turėti nedidelį kiekį plastiko sandūroms užsandarinti, tad atidžiau žvelkite į sudėtį ir, jei kyla abejonių, pereikite prie birių arbatų.

Atliekų tvarkymas: mažiau išmesti, daugiau perdirbti

Plastikų perdirbimas – vienas svarbiausių būdų sumažinti mikroplastikų kiekį aplinkoje. Deja, realybėje tik nedidelė dalis plastiko atliekų pasiekia perdirbimo įmones. Be to, ir pats perdirbimo procesas gali generuoti naujas mikroplastiko daleles.

Nors perdirbimas nėra tobulas, visgi atitinkamai rūšiuojant atliekas sumažinsime jų patekimą į gamtą, kur mechaniniai, cheminiai ar biologiniai procesai spartina mikroplastikų susidarymą bei pasklidimą.

Perdirbimo taisyklės priklauso nuo vietovės, tad naudinga pasidomėti, kokias plastiko rūšis tikrai galima perduoti artimiausiam perdirbimo skyriui.

Ką žinome apie mikroplastikų poveikį sveikatai?

Mikroplastikų tema sulaukia vis daugiau susidomėjimo, o kai kurios įmonės jau pradėjo siūlyti įvairiausius „valymus“ nuo mikroplastikų. Tačiau šiuo metu mokslo žinios apie galimą jų poveikį sveikatai ribotos.

Institucijos vertina, kad esamas mikroplastikų kiekis maiste pavojaus žmogaus sveikatai nesukelia. Vis dėlto nauji tyrimai pastebi didesnį mikroplastikų kiekį smegenyse pas žmones, sergančius tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, demencija. Nors tai dar neįrodo tiesioginės priežasties, išvados kelia klausimų apie galimą ilgalaikį poveikį nervų sistemai.

Mikroplastikų sumažinimas – nedideli žingsniai kasdienybėje

Nors visiškai išvengti mikroplastikų nepavyks, verta imtis paprastų pokyčių: nešildyti maisto plastikuose, rinktis natūralius audinius ir, jeigu įmanoma, naudoti filtrus skalbimo mašinoje. Mažindami sąlytį su mikroplastikais, kartu prisidedame ir prie planetos, ir savo sveikatos saugojimo. Kol laukiame daugiau mokslinių įrodymų apie jų poveikį žmogui, tokie žingsniai yra prasminga prevencija.