8 ridikėlių naudos sveikatai

Ridikai – gausus skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis, nuolat vertinamas dėl savo naudos sveikatai. Šios šakninės daržovės ne tik puošia patiekalus, bet ir dažnai minimos liaudies medicinoje, o šiuolaikiniai tyrimai atranda naujų perspektyvų jų poveikiui žmogaus organizmui.

Kuo pasižymi ridikų sudėtis?

Ridikai (Raphanus sativus) priklauso bastutinių (garstyčių) augalų šeimai. Nors daugeliui įprastas ryškiai raudonas ridikėlis su balta šerdimi, iš tikro yra ir kitų rūšių – violetinių, geltonų, rausvų ar net juodų. Išskirtinis ridikų bruožas – didelis vandens, skaidulų bei organizmui naudingų medžiagų kiekis.

Pusė puodelio (apie 58 gramus) žalių pjaustytų ridikų suteikia:

• 9 kcal energijos
• 0,06 g riebalų
• 22,6 mg natrio
• 1,97 g angliavandenių
• 0,93 g skaidulų
• 1,08 g cukrų
• 0,39 g baltymų
• 14,4 mg kalcio
• 5,8 mg magnio
• 0,20 mg geležies
• 8,6 mg vitamino C (apie 10 % paros normos)
• 11,6 mg fosforo
• 135 mg kalio

Ridikus galima valgyti šviežius, keptus, troškintus, grilintus ar raugintus. Net ir ridikų lapai valgomi – tiek žali, tiek panaudoti sriubose ar troškiniuose, jie pasižymi dideliu maistingumu.

Ridikų nauda sveikatai

Sumažina diabeto riziką

Tyrimai rodo, kad ridikuose gausu antioksidantų, kurie gali padėti reguliuoti gliukozės apykaitą. Pagrindinės naudingos medžiagos čia yra augaliniai fermentai ir polifenoliai, padedantys stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje bei mažinti žarnyne absorbuojamą gliukozę.

Skatina kepenų veiklą

Dalinai dėl savyje turimų glikozinolatų ir izotiocianatų (bastutinių augalų veikliosios medžiagos), ridikai gali padėti mažinti žalingą poveikį kepenims. Gyvūnų tyrimai parodė, kad ridikuose aptinkamos medžiagos turi kepenis valančių savybių, o antocianinai (dėl kurių ridikai būna raudoni) prisideda prie uždegimo mažinimo ir ląstelių apsaugos.

Veikia priešvėžiškai

Ridikų augaliniai junginiai, tokie kaip izotiocianatai bei mirosinazė, ypač išsiskiria priešvėžiniu potencialu. Juos sieja su sumažėjusia krūties bei prostatos vėžio rizika. Eksperimentai in vitro (už laboratorijos ribų) taip pat rodo, kad kai kurie ridikuose esantys komponentai gali silpninti ir naikinti vėžines ląsteles.

Saugo nuo grybelių

Tam tikrose laboratorinėse studijose baltųjų ridikų ekstraktas buvo veiksmingas prieš Candida albicans – grybelį, sukeliantį makšties uždegimą. Nors rezultatai perspektyvūs, būtina daugiau išsamių tyrimų, kad būtų aišku, kiek įprastai vartojami ridikai gali apsaugoti nuo grybelinių infekcijų.

Padeda širdies ir kraujagyslių sistemai

Ridikai naudingai veikia kraujo spaudimą ir širdies veiklą. Ypač išsiskiria ridikų lapų ekstraktai, kurie eksperimentiškai prisidėjo prie kraujospūdžio sumažėjimo ir širdies ritmo optimizavimo. Kai kurios veislės, tokios kaip Sakurajima daikon, turi dar daugiau medžiagų, palankių kraujagyslių būklei.

Geresnė virškinamojo trakto veikla

Skaidulų, glikozinolatų ir polifenolių gausa lemia, kad ridikai padeda reguliuoti žarnyno darbą, mažina vidurių užkietėjimą, skatina gerųjų žarnyno bakterijų augimą. Naujausi tyrimai parodė, kad lapuose esantys polisacharidai gali pasižymėti prebiotinėmis savybėmis ir padėti reguliuoti svorį.

Imuninės sistemos stiprinimas

Ridikų ekstraktai eksperimentiškai pagerino imuniteto ląstelių aktyvumą ir stiprino organizmo apsaugines reakcijas. Kartu su kitomis daržovėmis, ridikai stiprina kvėpavimo takų audinius ir padidina atsparumą infekcijoms.

Gražesnė oda

Ridikuose esantys polifenoliai, panašiai kaip svogūnuose ar salieruose, saugo odą nuo žalingų veiksnių, pavyzdžiui, ultravioletinės spinduliuotės ar laisvųjų radikalų. Jie gali turėti priešuždegiminį, drėkinantį ir net jauninamąjį poveikį odai.

Ką dar svarbu žinoti?

Ridikai – universalūs virtuvės žaidėjai. Juos galima drąsiai vartoti žalius ar apdorotus, pagardinti salotas, gaminti užtepėles, naudoti kaip garnyrą prie pagrindinių patiekalų. Net ridikų lapai – niekada neišmeskite! Jie puikiai papildys žalias salotas ar sriubas.

Galimi nepageidaujami poveikiai

• Alerginės reakcijos. Tie, kurie yra jautrūs bastutinių šeimos daržovėms, gali patirti odos bėrimus, patinimą ar retesniais atvejais kvėpavimo sutrikimus.
• Skydliaukės veikla. Senesniuose gyvūnų tyrimuose buvo pastebėta, kad įprotis nuolat vartoti daug tiek žalių, tiek virtų ridikų gali paveikti skydliaukės hormonų gamybą, tačiau naujesni tyrimai šios rizikos nepatvirtina.
• Nėščiosioms nerekomenduojama valgyti žalių ridikų ir sėklų daigų dėl galimos bakterinės taršos, kurios nuplauti neįmanoma.

Santrauka

Ridikai – nepaprastai universali ir vertinga daržovė, galinti papildyti mitybą tiek skoninėmis, tiek maistinių medžiagų savybėmis. Jie ne tik gaivina patiekalus, bet ir turi potencialo prisidėti prie geresnės širdies, kepenų, virškinimo sistemos ar net odos būklės. Vartokite juos įvairiai, tačiau nepamirškite, kad bet kuri net ir sveikiausia daržovė turėtų būti valgoma saikingai ir įvairios mitybos kontekste.