Kokie orai paprastai būna per Kalėdas ir kaip tai veikia mūsų sveikatą?

Kalėdos – tai ypatingas metų laikas, kai norisi jaukumo, artumo ir bent šiek tiek stebuklo. Tradiciškai Kalėdų laikotarpis asocijuojasi su baltu sniegu, šerkšnu ant langų ir žiemišku peizažu. Tačiau pastaraisiais metais orai mus vis dažniau nustebina visai kitokia nuotaika – vietoj sniego pasitaiko lietus, o vietoj šaltuko dažnai tenka matyti termometro stulpelį virš nulio.

Lietuvoje Kalėdos tradiciškai siejamos su baltais sniego kilimais ir šaltuku. Tačiau pastaraisiais metais orai šventiniu laikotarpiu vis dažniau primena rudenį: lietus, šlapdriba ir pliusinė temperatūra tapo ne retenybe. Meteorologų duomenys rodo, kad sniego tikimybė per Kalėdas šiandien siekia vos apie 40 %. Kalėdos be sniego dažnai sukelia ne tik estetinių nusivylimų – jų poveikis juntamas ir mūsų savijautoje. Šiltos ir lietingos Kalėdos gali kelti energijos stoką, mieguistumą ar net sezoninės depresijos simptomus. Tuo tarpu baltos, šaltos Kalėdos dažniau būna ne tik gražesnės, bet ir aktyvesnės, nes žmonės noriai leidžia laiką lauke – nuo pasivaikščiojimų iki čiuožinėjimo rogutėmis.

Baltos Kalėdos, nors ir džiugina, taip pat didina traumų tikimybę. Sniegu padengti šaligatviai, ledas ant laiptų ar aktyvios pramogos, tokios kaip čiuožyklos ar slidinėjimas, neretai baigiasi paslydimais, sumušimais ar net kaulų lūžiais. Statistikos duomenys rodo, kad žiemos laikotarpiu traumų skaičius ženkliai išauga. Svarbiausia, ką galime padaryti norėdami išvengti traumų, yra pasirinkti tinkamą avalynę su neslystančiais padais, laikytis atsargumo ant slidžių paviršių – ypač laiptuose ar šaligatviuose – ir aktyvioms žiemos pramogoms dėvėti šalmą ir kitas apsaugas.

Lietingos Kalėdos, nors ir nekelia pavojaus paslysti ant ledo, dažnai lemia peršalimo ligas. Drėgnas oras ir vėjas silpnina organizmo atsparumą, todėl svarbu rūpintis tinkama apranga ir stiprinti imunitetą.

Kalėdų stalas – tai vieta, kur dažnai leidžiame sau šiek tiek per daug. Riebūs kepsniai, saldūs desertai ir gausybė užkandžių tampa iššūkiu virškinimo sistemai. Nors vienkartinis didesnis pasimėgavimas maistu nėra pavojingas, persivalgymas gali sukelti įvairias problemas: pilvo pūtimas, skausmas ar rėmuo – dažni šventinio stalo „palydovai“, cukraus kiekio kraujyje svyravimai, per didelis saldumynų kiekis gali sukelti nuovargį, dirglumą ar net galvos skausmą.

Kad išvengtumėte nemalonių pasekmių, stenkitės ragauti mažomis porcijomis, gerkite daug vandens, kuris padeda virškinimui ir neutralizuoja rėmens riziką, o po šventinės vakarienės eikite pasivaikščioti – tai suaktyvina medžiagų apykaitą ir sumažina sunkumo jausmą.

Šventės be sniego dažnai sukelia nusivylimą. Psichologai teigia, kad sniegas ne tik gražiai atrodo, bet ir teigiamai veikia mūsų emocijas – baltas peizažas suteikia ramybės jausmą ir padeda atsipalaiduoti. Lietingos Kalėdos, atvirkščiai, gali paskatinti niūrumą ar net sezoninės depresijos simptomus.

Tokiu atveju verta ieškoti kitų būdų pagerinti nuotaiką: papuoškite namus šviesiomis girliandomis ar žvakėmis – šviesa padeda kovoti su slogia nuotaika, klausykitės šventinių dainų ar žiūrėkite mėgstamus filmus – tai padeda sukurti šventinę atmosferą, o jei norite daugiau energijos, skirkite laiko fiziniam aktyvumui – net trumpas pasivaikščiojimas gamtoje ar sportas namuose gali pagerinti savijautą.

Kalėdos – tai šventė, kuriai orai suteikia papildomo žavesio, tačiau kartais ir iššūkių. Nesvarbu, ar už lango sniegas, ar lietus, svarbiausia yra mūsų pasiruošimas ir gebėjimas prisitaikyti. Rūpinkitės savo sveikata tiek ant slidžių takelių, tiek prie gausaus šventinio stalo – juk šventinė nuotaika prasideda nuo mūsų geros savijautos.