Skarlatina: simptomai, priežastys ir gydymas

Skarlatina – tai infekcinė liga, kurią sukelia A grupės streptokokai (Streptococcus). Šie patogenai gamina toksinus, sukeliančius ryškiai raudoną bėrimą, kuris išplinta po visą kūną. Dėl šios priežasties liga ir vadinama skarlatina. Kadangi bėrimas yra šiurkštus, jis dažnai apibūdinamas kaip „smėlio popieriaus“ bėrimas.

Skarlatinos liežuvis

Vienas iš skarlatinos simptomų – patinęs, ryškiai raudonas ir grublėtas liežuvis. Dėl savo išvaizdos jis dažnai lyginamas su braške, todėl dar vadinamas „braškinio liežuvio“ sindromu.

Kas dažniausiai serga skarlatina?

Ši infekcija dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 5 iki 15 metų, tačiau ja gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės.

Kas sukelia skarlatiną?

Ligos sukėlėjas – A grupės beta hemoliziniai streptokokai (Streptococcus). Šie mikroorganizmai gamina toksinus, dėl kurių atsiranda būdingas bėrimas. Be skarlatinos, šie bakterijos gali sukelti ir kitas ligas, tokias kaip angina (streptokokinė ryklės infekcija) ar impetiga. Negydomos infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, reumato karštligę.

Kaip užsikrečiama skarlatina?

A grupės streptokokai dažniausiai gyvena nosiaryklėje ir ant odos. Užsikrėtę žmonės gali lengvai perduoti infekciją kitiems šiais būdais:

• įkvėpus bakterijomis užterštų oro lašelių, kurie pasklinda kosint ar čiaudint;
• palietus paviršius, ant kurių yra bakterijų, o vėliau palietus nosį ar burną;
• naudojant tuos pačius indus ar gėrimo stiklines kaip sergantis asmuo;
• kontaktuojant su odos pažeidimais, kuriuos sukėlė streptokokinė infekcija.

Labai retais atvejais užsikrėsti galima per netinkamai apdorotą maistą. Mokslininkai mano, kad ši bakterija nėra perduodama per naminius gyvūnus ar buitinius daiktus, pavyzdžiui, žaislus.

Skarlatinos simptomai

Pirmieji simptomai paprastai yra karščiavimas ir gerklės skausmas. Pagrindinis skarlatinos požymis – raudonas, grublėtas bėrimas. Tačiau tik apie 10% streptokokinių infekcijų atvejų jį lydi šis bėrimas.

Bėrimo simptomai:

• pirmiausia bėrimas gali pasirodyti ant kaklo ir krūtinės;
• jis gali išplisti ant nugaros, rankų, kojų ir veido;
• aplink burną gali būti šviesesnė zona;
• oda po pažastimis, alkūnėmis ir kirkšnyse gali įgauti ryškesnį raudoną atspalvį (vadinamosios Pastia linijos);
• praėjus 7–10 dienų po bėrimo išnykimo, oda, ypač ant pirštų, gali pradėti luptis.

Burnos ir gerklės simptomai:

• liežuvis gali būti padengtas baltu apnašu;
• jis gali patinti, parausti ir įgauti grublėtą paviršių, primenantį braškę;
• tonzilės ir gerklė gali būti patinę, raudoni ir skausmingi;
• gali būti matomi balti ar geltoni apnašai arba pūlingos dėmelės ant tonzilių ir gerklės;
• gali būti sunku ryti.

Kiti galimi simptomai:

• drebulys;
• karščiavimas;
• pilvo skausmas;
• pykinimas ir vėmimas;
• galvos skausmas;
• raumenų ir kūno skausmai;
• patinę limfmazgiai;
• sumažėjęs apetitas;
• maži raudoni ar purpuriniai spuogeliai burnos gomuryje.

Kaip atrodo skarlatinos bėrimas?

Bėrimas prasideda kaip nedideli, plokšti odos paraudimai, kurie vėliau tampa šiurkštūs. Jis gali atrodyti kaip stiprus saulės nudegimas. Kai kurie žmonės apibūdina jį kaip „smėlio popieriaus“ pojūtį ant odos.

Ar skarlatina yra užkrečiama?

Taip, ši liga lengvai plinta oro lašeliniu būdu – per kosulį, čiaudulį ar tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.

Kas yra labiausiai pažeidžiami?

Nors susirgti gali bet kas, didžiausia rizika yra vaikams nuo 5 iki 15 metų. Taip pat didesnė rizika kyla tėvams, globėjams ir pedagogams, kurie dažnai bendrauja su šio amžiaus vaikais. Skarlatina retai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams.

Rizika susirgti padidėja, jei asmuo ilgą laiką yra arti užsikrėtusio žmogaus. Infekcija lengviau plinta vietose, kur yra daug žmonių, pavyzdžiui, mokyklose, vaikų darželiuose ar bendruomenėse.

Galimos skarlatinos komplikacijos

Komplikacijos pasitaiko retai, tačiau gali išsivystyti, jei streptokokinė infekcija išplinta į kitas kūno dalis. Galimos komplikacijos:

• pūliniai (abscesai) prie tonzilių ar smegenų;
• kaklo limfmazgių patinimas;
• ausų infekcijos;
• mastoiditas (ausies uždegimas, pažeidžiantis kaukolės kaulus);
• sinusų uždegimas;
• plaučių uždegimas;
• reumatinė karštligė;
• inkstų pažeidimai;
• sepsis (kraujo užkrėtimas);
• artritas ar kaulų infekcijos;
• odos infekcijos;
• bakteriemija ar meningitas;
• imuninės sistemos sutrikimai, tokie kaip PANDAS (vaikų autoimuninė neuropsichiatrinė liga, susijusi su streptokokinėmis infekcijomis).

Kaip diagnozuojama skarlatina?

Sveikatos priežiūros specialistas atliks fizinę apžiūrą ir paklaus apie pasireiškiančius simptomus. Paprastai atliekamas greitasis streptokoko testas, siekiant nustatyti, ar organizme yra A grupės streptokokinė infekcija. Šis testas apima gerklės tepinėlio paėmimą ir mėginio analizę. Rezultatai greitai parodo, ar bakterija sukelia ligą, tačiau šis metodas gali praleisti iki 30% streptokokinės infekcijos atvejų.

Jeigu greitasis testas yra neigiamas, gali būti atliekama gerklės pasėlio analizė. Tai užtrunka nuo 24 iki 48 valandų ir gali aptikti bakterijas, kurių nepavyko nustatyti greituoju testu.

Kita alternatyva – greitasis molekulinis streptokoko testas, kuris leidžia nustatyti infekciją be papildomo pasėlio tyrimo.

Kaip gydoma skarlatina?

Jeigu diagnozė patvirtinama, gydytojas paskirs antibiotikus. Šie vaistai naikina infekciją sukėlusias bakterijas organizme, padeda greičiau pasveikti, sumažina simptomų trukmę bei užkerta kelią ligos plitimui ir galimoms komplikacijoms.

Kaip prižiūrėti vaiką namuose?

Dėl gerklės skausmo ir tinimo gali būti sunku valgyti, todėl rekomenduojama duoti vaikui minkštą maistą ir skysčius, tokius kaip sriuba, trinti gėrimai ar arbata. Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą. Skalavimas sūriu vandeniu taip pat gali padėti sumažinti gerklės skausmą.

Vaikui galima duoti nereceptinių skausmą malšinančių vaistų, tokių kaip acetaminofenas (Tylenol®) ar ibuprofenas (Advil®), kad sumažintų karščiavimą ir skausmą. Jeigu bėrimas sukelia niežėjimą, gali padėti priešniežuliniai preparatai.

Ar yra skarlatinos vakcina?

Šiuo metu vakcina nuo skarlatinos nėra sukurta.

Kaip išvengti skarlatinos?

Kadangi skarlatina lengvai plinta per orą, kai užsikrėtęs žmogus kosėja ar čiaudi, svarbu laikytis šių prevencijos priemonių:

• Vengti kontakto su sergančiais asmenimis.
• Reguliariai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu mažiausiai 20 sekundžių.
• Jeigu nėra galimybės nusiplauti rankų, naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų dezinfekantą.
• Čiaudint ar kosint uždengti burną ir nosį.
• Užsikrėtusiam asmeniui rekomenduojama laikyti savo dantų šepetėlį atskirai nuo kitų šeimos narių.

Jeigu sergate skarlatina, svarbu likti namuose ir neiti į mokyklą ar darbą, kad sumažintumėte infekcijos plitimo riziką.