Meningokokas: priežastys, simptomai ir gydymas

Meningokokinė liga – tai infekcija, kurią sukelia bakterija Neisseria meningitidis, dar vadinama meningokoku. Ši bakterija gali paveikti smegenų dangalus (meninges) ir kraują, sukeldama pavojingas ir net gyvybei grėsmingas ligas, tokias kaip meningokokinį meningitą ir meningokokinę sepsį.

Meningės – tai trys plonos membranos, dengiančios centrinę nervų sistemą (smegenis ir nugaros smegenis). Jų funkcija – apsaugoti nervinius audinius. Šios membranos vadinamos:

• Pia mater (vidinis dangalas)
• Arachnoid (vidurinis dangalas)
• Dura mater (išorinis dangalas)

Kuo skiriasi meningokokinė liga ir meningitas?

Meningokokinė liga yra specifinės bakterijos sukeliama infekcija. Tuo tarpu meningitas – tai bendras terminas, apibūdinantis meningių uždegimą. Meningitas gali atsirasti dėl meningokokinės infekcijos, tačiau ne visi meningito atvejai yra sukelti meningokokų.

Kas gali susirgti meningokokine liga?

Tam tikros žmonių grupės turi didesnę riziką užsikrėsti meningokokine infekcija:

• Kūdikiams (iki 1 metų), paaugliams ir jauniems suaugusiems – ypač jei jie dažnai būna tarp rūkančių žmonių, nes cigarečių dūmai didina infekcijos riziką.
• Keliautojams, lankantiems šalis, kur meningokokinė liga yra dažna.
• Žmonėms, neturintiems blužnies arba turintiems pažeistą blužnį.
• Asmenims, sergantiems pjautuvine anemija.
• Studentams, kareiviams ir kitiems žmonėms, gyvenantiems didelėse bendruomenėse.
• Asmenims, dirbantiems laboratorijose su bakterijomis.
• Žmonėms, vartojantiems komplemento inhibitorių grupės vaistus, tokius kaip eculizumabas ir ravulizumabas, naudojamus retų ligų gydymui.

Kaip dažnai pasitaiko meningokokinė liga?

Meningokokinės infekcijos atvejų skaičius pasaulyje mažėjo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tačiau retkarčiais vis dar pasitaiko lokalizuoti protrūkiai, ypač tarp žmonių, gyvenančių glaudžiai kartu.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra meningokokinės ligos simptomai?

Meningokokinė infekcija gali pasireikšti įvairiais simptomais. Ankstyva diagnozė yra gyvybiškai svarbi, todėl pajutus bet kurį iš šių simptomų būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją:

• Aukšta temperatūra
• Galvos skausmas
• Kaklo sustingimas (vienas pagrindinių meningokokinės infekcijos požymių)
• Jautrumas ryškiai šviesai (fotofobija)
• Pykinimas, vėmimas ar viduriavimas
• Bėrimas, sudarytas iš mažų tamsių (raudonų ar violetinių) taškelių arba didesnių mėlynių pavidalo dėmių
• Apetito stoka
• Sąmonės aptemimas ar irzlumas
• Nuovargis ir mieguistumas
• Raumenų skausmai ir sąnarių skausmai
• Garsus kvėpavimas, dejonės
• Sunkumai vaikštant ar stovint

Mažiems vaikams gali pasireikšti papildomi simptomai, tokie kaip:

• Atsisakymas valgyti
• Staigūs kūno trūkčiojimai
• Raumenų silpnumas (vangumas)
• Didelis mieguistumas ar neįprastas vangumas

Kas sukelia meningokokinę ligą?

Meningokokinę infekciją sukelia bakterija Neisseria meningitidis. Ji yra užkrečiama ir plinta per gleives, esančias žmogaus nosyje ir gerklėje.

Infekcija gali plisti:

• Artimo kontakto metu su užsikrėtusiu žmogumi
• Per seiles (bučiniai, bendrų indų ar gėrimų dalijimasis)
• Per kosulį ar čiaudėjimą

Tačiau šios bakterijos negali ilgai išgyventi už žmogaus kūno ribų, todėl nenaudojami daiktai ar paviršiai nėra pagrindinis infekcijos šaltinis.

Kaip diagnozuojama meningokokinė liga?

Meningokokinės ligos diagnozavimas gali būti sudėtingas, nes jos simptomai panašūs į kitų ligų, pavyzdžiui, gripo. Norint patvirtinti diagnozę, gydytojui reikia aptikti bakteriją Neisseria meningitidis.

Gydytojas gali atlikti šiuos tyrimus:

• Kraujo tyrimą – siekiant nustatyti, ar kraujyje yra meningokokų bakterijų.
• Juosmeninę punkciją (spinalinę punkciją) – procedūrą, kurios metu paimamas smegenų skystis iš stuburo kanalo, kad būtų galima patikrinti, ar nėra infekcijos.

Šie mėginiai siunčiami į laboratoriją, kur atliekamas bakterijų auginimas (kultivavimas). Jei gauti rezultatai nėra aiškūs, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus.

Kaip gydoma meningokokinė liga?

Meningokokinė infekcija gydoma antibiotikais. Jei gydytojas įtaria šią ligą, antibiotikų terapija pradedama nedelsiant, net prieš galutinai patvirtinant diagnozę. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių komplikacijų.

Be antibiotikų, gali būti taikomos ir kitos gydymo priemonės:

• Deguonies terapija – jei pacientui sunku kvėpuoti.
• Vaistai kraujospūdžiui reguliuoti, jei infekcija sukelia pavojingą kraujospūdžio sumažėjimą.
• Odos pažeidimų gydymas – kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginių procedūrų, jei dėl infekcijos atsiranda audinių nekrozė.

Galimos meningokokinės ligos komplikacijos

Meningokokinė infekcija yra labai pavojinga. Net jei pacientas gauna tinkamą gydymą antibiotikais, 10-15 % pacientų gali neišgyventi. Iš išgyvenusiųjų apie 20 % patiria ilgalaikes pasekmes, tokias kaip:

• Kurtumas
• Galūnių netekimas (amputacija)
• Nervų pažeidimai
• Inkstų funkcijos sutrikimai
• Smegenų pažeidimai

Pilnas pasveikimas gali užtrukti – nors antibiotikų kursas paprastai trunka nuo 7 iki 10 dienų, priklausomai nuo komplikacijų, sveikimo laikotarpis gali būti gerokai ilgesnis.

Kaip sumažinti meningokokinės infekcijos riziką?

Norint apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos, svarbu imtis šių priemonių:

1. Skiepai

Yra dvi pagrindinės vakcinos nuo meningokokinės infekcijos. Vakcinacija yra efektyviausia apsaugos priemonė, todėl gydytojai rekomenduoja pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims, ypač paaugliams, jauniems suaugusiems, kariškiams ir keliautojams į šalis, kur ši liga dažna.

2. Antibiotikų profilaktika

Kai kuriais atvejais, jei žmogus yra glaudžiai kontaktavęs su užsikrėtusiu asmeniu, gydytojas gali rekomenduoti vartoti profilaktinius antibiotikus, siekiant užkirsti kelią infekcijai.

Taip pat antibiotikai gali būti skiriami tiems, kurie vartoja komplemento inhibitorių grupės vaistus, gydant tokias ligas kaip:

• Netipiškas hemolizinis ureminis sindromas (reta kraujo liga)
• Paroksizminė naktinė hemoglobinurija (kraujo sutrikimas)
• Generalizuota mijastenija gravis (liga, sukelianti raumenų silpnumą)

3. Infekcijos prevencija kasdieniame gyvenime

• Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, jei tai įmanoma.
• Dažnai plauti rankas ir vengti prisiliesti prie akių, nosies ar burnos nešvariomis rankomis.
• Nenaudoti bendrų indų, butelių ar kitų asmeninių daiktų su kitais žmonėmis.

Šios prevencinės priemonės gali padėti sumažinti meningokokinės infekcijos plitimą.