Karščiavimas: simptomai, priežastys ir gydymas

Karščiavimas, dar vadinamas aukšta temperatūra arba hipertermija, yra būklė, kurią apibūdina aukštesnė kūno temperatūra nei laikoma normali. Jis taip pat vadinamas piroreksija. Aukštesnė nei įprasta kūno temperatūra, žinoma kaip karščiavimas, rodo, kad jūsų organizmas natūraliai gina save nuo ligos.

• Suaugusiems: temperatūra virš 38°C
• Vaikams: temperatūra virš 38°C (matuojant tiesiai) arba 37.5°C (matuojant burnoje ar po pažastimi)
• Tipiška žmogaus kūno temperatūra yra 37°C.
• Kai keli laipsniai virš normos rodo, kad organizmas yra sveikas ir kovoja su liga.

Karščiavimo tipai

Yra keli karščiavimo tipai, klasifikuojami pagal jų trukmę, modelį ir priežastį. Štai pagrindiniai tipai:

Nuolatinis karščiavimas

Kūno temperatūra nuolat išlieka aukštesnė už normą, paprastai virš 38°C, visą dieną, su labai mažais svyravimais. Dažnos priežastys: tifas ar kitos bakterinės infekcijos.

Intermituojantis karščiavimas

Temperatūra pakyla virš normos, tačiau vėl grįžta į normalią arba žemesnę normą bent kartą per 24 valandas. Dažnos priežastys: maliarija, tam tikros infekcijos ar abscesai.

Remituojantis karščiavimas

Temperatūra svyruoja visą dieną, tačiau niekada negrįžta į normą. Ji išlieka aukšta, bet gali svyruoti keliais laipsniais. Dažnos priežastys: dengės karštinė, virusinės infekcijos, tokios kaip gripas, arba tuberkuliozė.

Relapsinis karščiavimas

Šis karščiavimas pasižymi aukšta temperatūra, po kurios seka normali temperatūra, dažnai pasikartojanti ciklais. Dažnos priežastys: Laimo liga, kai kurios bakterinės infekcijos arba erkėmis perduodamos ligos.

Hektinis karščiavimas

Labai aukštas karščiavimas su plačiais temperatūros svyravimais, pereinant nuo aukštų pikų iki normalių temperatūrų, paprastai pasitaiko sunkių infekcijų atveju. Dažnos priežastys: sepsis, endokarditas.

Karščiavimas nežinomos kilmės

Karščiavimas, trunkantis ilgiau nei tris savaites be akivaizdžios priežasties, net ir po tyrimų ir vertinimų. Dažnos priežastys: infekcijos, piktybiniai navikai arba autoimuniniai sutrikimai.

Karščiavimo priežastys

Karščiavimą gali sukelti įvairios infekcijos, uždegiminės ligos ir negalavimai.

Galimos karščiavimo priežastys

Karščiavimas yra daugelio infekcijų požymis.

Kitos karščiavimo priežastys

Karščiavimą taip pat gali sukelti uždegiminės būklės.

Gyvybei pavojingos karščiavimo priežastys

Kai kuriais atvejais karščiavimas gali būti sunkių ar gyvybei pavojingų būklių simptomas, kurias reikia nedelsiant įvertinti. Šios būklės apima:

• Galvos smegenų abscesas
• Epiglotitas
• Gripas, ypač vyresnio amžiaus ar jaunų žmonių
• Kepenų abscesas
• Meningitas
• Perikarditas
• Pneumonija
• Septinis šokas
• Tuberkuliozė

Karščiavimo simptomai

Karščiavimas dažnai lydi kitus simptomus, kurie gali apimti:

• Pakilusi kūno temperatūra: aukšta kūno temperatūra virš normalaus diapazono yra pagrindinis karščiavimo rodiklis.
• Šaltkrėtis ir prakaitavimas: gali pasireikšti pakaitomis šaltumo ir prakaitavimo pojūčiai.
• Galvos skausmas: daugelis karščiuojančių žmonių patiria galvos skausmus ar migreną.

Migrena

• Raumenų skausmai: bendras kūno skausmas ir raumenų standumas yra dažni simptomai.
• Nuovargis: dažnai pranešama apie nuovargį ar apatiją karščiavimo epizodų metu.
• Apetito praradimas: gali sumažėti susidomėjimas maistu ar skysčiais.
• Dehidratacija: karščiavimas gali sukelti padidėjusį skysčių netekimą per prakaitavimą ir garavimą, potencialiai sukeldamas dehidrataciją, jei skysčiai nebus tinkamai papildyti.

Karščiavimo diagnozė ir tyrimai

• Karščiavimas yra simptomas, o ne liga. Gydytojas gali nustatyti, ar pacientas karščiuoja, stebėdamas jų kūno temperatūrą, tačiau taip pat reikia nustatyti, kas tai sukelia.
• Tai galima padaryti atlikus tyrimą, surinkus informaciją apie naujus simptomus ir medicinos istoriją.
• Jei pacientas neseniai buvo operuotas, patiria kitą ligą ar turi skausmą ar patinimą vienoje vietoje, galima nustatyti, kokia liga greičiausiai yra.

Norint patvirtinti diagnozę, gydytojas gali rekomenduoti:

• Kraujo tyrimą
• Šlapimo tyrimą
• Vaizdinius tyrimus

Rekomenduojama gydymo eiga priklausys nuo karščiavimo priežasties.

Karščiavimo gydymas

Karščiavimo gydymas paprastai apima namų gynimo priemonių derinį ir, kai kuriais atvejais, paskirtus vaistus. Štai kaip gydyti karščiavimą:

• Laikykitės hidratacijos ir gausiai ilsėkitės.
• Renkantis aprangą, būkite patogūs ir naudokite šaltus kompresus kūno temperatūrai sumažinti.
• Gerkite vaistus, mažinančius karščiavimą, tokius kaip paracetamolis ar ibuprofenas, jei turite žemą karščiavimą.
• Venkite per daug apsirengti ir sunkių antklodžių.
• Stebėkite simptomus ir, jei reikia, kreipkitės į gydytoją.

Prisiminkite, kad prieš vartojant ar duodant bet kokius vaistus vaikams, būtina pasitarti su gydytoju, ir kreiptis į gydytoją, jei turite kokių nors abejonių dėl karščiavimo ar jo priežasties.

Vaistai:

• Ibuprofenas (Advil, Motrin IB) arba paracetamolis (Tylenol) gali padėti sumažinti karščiavimo diskomfortą.
• Atidžiai laikykitės dozavimo nurodymų, kad išvengtumėte perdozavimo.
• Venkite duoti aspirino vaikams, kad būtų išvengta Reja sindromo.

Receptiniai vaistai:

• Antibiotikai gali būti skiriami bakterinėms infekcijoms, tokioms kaip gerklės skausmas ar pneumonija.
• Antivirusiniai vaistai gali būti naudojami tam tikroms virusinėms infekcijoms.
• Poilsis ir skysčiai paprastai rekomenduojami lengvoms virusinėms ligoms.

Kada kreiptis į gydytoją?

Infekcijos požymiai gali būti rimti, ypač kūdikiams, kurie yra jaunesni nei 28 dienos, ir jiems gali prireikti hospitalizacijos tyrimams ir gydymui. Jei jūsų kūdikis:

• Yra jaunesnis nei trijų mėnesių amžiaus su temperatūra virš 38°C.
• Turi nuo 3 iki 6 mėnesių amžiaus temperatūrą virš 38.9°C su neįprastais simptomais.
• Turi nuo 6 iki 24 mėnesių amžiaus temperatūrą virš 38.9°C, trunkančią ilgiau nei vieną dieną.

Jei jūsų vaikas:

• Turi kūno temperatūrą virš 39°C.
• Turi karščiavimą ilgiau nei tris dienas.
• Rodo prastą akių kontaktą, neramumą ar dirglumą.
• Turi sunkią medicininę ligą, nusilpusį imunitetą arba neseniai keliavo į besivystančią šalį.

Turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei:

• turite kūno temperatūrą virš 39.4°C
• turite karščiavimą ilgiau nei tris dienas
• turite rimtą medicininę ligą arba nusilpusį imunitetą
• neseniai buvote besivystančioje šalyje

Karščiavimo simptomai, kuriems vaikui ar kūdikiui reikia medicininės pagalbos

Ieškokite medicininės pagalbos, jei jūsų vaikui karščiavimas lydi:

• Sunki galvos skausmas
• Gerklės patinimas
• Blogėjanti odos bėrimas
• Jautrumas ryškiai šviesai
• Stiprus kaklo skausmas
• Nuolatinis vėmimas
• Neaktyvumas ar dirglumas
• Pilvo skausmas
• Skausmas šlapinantis.
• Raumenų silpnumas.
• Kvėpavimo sunkumai ar krūtinės skausmas
• Konfuzija

Naminiai gydymo būdai karščiavimui

• Laikykite karščiuojantį asmenį patogiai ir venkite per daug apsirengti.
• Imkitės kempinės vonios arba šiltos vonios, kad padėtumėte sumažinti karščiavimą.
• Venkite panardinti karščiuojantį asmenį į ledinį vandenį.
• Laikykitės hidratacijos, gerdami daug vandens ir kitų skysčių.
• Venkite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
• Ledai gali nuraminti gerklę ir suteikti hidratacijos.
• Uždenkite kaktą šaltu, drėgnu rankšluosčiu.
• Užtikrinkite, kad asmuo nesijaustų per daug šaltas.