Kaip dažnas širdies plakimas rodo emocinę įtampą

Dažnas širdies plakimas – simptomas, kurį daugelis žmonių patyrė bent kartą gyvenime. Kartais jis pasireiškia be aiškios priežasties, o kartais jį gali sukelti fizinis krūvis, kofeinas ar net stipri emocinė reakcija. Visgi, širdies plakimas ypač dažnai susijęs su emocine įtampa, pervargimu arba stresu. Pastebėti šį ryšį svarbu tiems, kurie nori geriau suprasti savo kūno signalus ir užkirsti kelią sveikatos komplikacijoms.

Kaip širdis reaguoja į emocijas?

Širdis ir emocijos glaudžiai susijusios fiziologiškai. Kai žmogus patiria stresą ar stiprią emociją, į kraujotaką išsiskiria tam tikri hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis. Adrenalinas – pagrindinis „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakcijos hormonas. Jis greitina širdies darbą, didina kraujo spaudimą ir paruošia organizmą aktyviai reaguoti. Net jeigu realaus fizinio pavojaus nėra, organizmas reaguoja taip, lyg jis būtų.

Kodėl širdis pagreitėja?

Pagrindinis mechanizmas – simpatinės nervų sistemos aktyvacija. Ji skatina širdį plakti greičiau, kad daugiau deguonies būtų perteikta raumenims ir smegenims. Ši reakcija naudinga trumpalaikėje perspektyvoje: ji padeda susikoncentruoti, reaguoti į situaciją. Tačiau nuolat ar dažnai jaučiama emocinė įtampa reiškia, kad širdis dirba padidintu režimu dažniau nei reikia.

Stresas, nerimas ir širdies dažnis: koks ryšys?

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nuolat jaučia stresą arba serga generalizuotu nerimo sutrikimu, dažniau skundžiasi širdies permušimais, dažnesniu plakimu ar net stipriu „daužymusi“. Amerikos psichiatrijos asociacijos duomenimis, apie 25% asmenų, patyrusių panikos atakas, pirmiausia mano, jog jiems prasidėjo širdies liga, nors iš tiesų kaltos stiprios emocijos.

Kai fizinės ir emocinės būklės persipina

Kilęs širdies neramumas dažnai priverčia nerimauti ir dėl sveikatos. Ši būsena tarsi „užburtas ratas“: kuo labiau bijoma dėl širdies, tuo labiau nerimaujama ir dar labiau skatinama širdies veikla. Tai ypač būdinga žmonėms, linkusiems į hipochondriją ar didesnį jautrumą kūno pojūčiams.

Kaip atskirti, ar širdies plakimas – streso, ar ligos požymis?

Ne visada lengva atsakyti, ar padažnėjęs širdies plakimas susijęs tik su emocijomis, ar tai jau gali būti širdies liga. Svarbu žinoti šiuos aspektus:

• Dažnas širdies plakimas, kurį sukelia emocinė įtampa, dažnai praeina sumažėjus stresui ar pailsėjus.
• Emocinės įtampos plakimas dažnai būna epizodinis, atsiranda po ginčo, stipraus išgąsčio, viešo kalbėjimo ar pan.
• Jei simptomus lydi dusulys, skausmas krūtinėje, alpimas ar silpnumas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju – tai jau gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Medicinos mitų paneigimas

Dažnai žmonės galvoja, kad bet koks dažnesnis širdies plakimas reiškia grėsmę sveikatai arba širdies ligą. Tiesa yra tokia: daugeliu atvejų, jei kardiologas neranda struktūrinių ar elektrofiziologinių širdies pakitimų, padažnėjęs širdies plakimas dažniausiai yra laikinas ir nulemtas išorinių veiksnių arba emocinės būklės.

Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Nors širdies ritmo pagreitėjimas dažniausiai būna nekenksmingas, kai kuriais atvejais jis reikalauja atidesnės medicininės įvertinimo. Nedelskite, jei:

• Širdies plakimas pasireiškia kartu su stipriu krūtinės skausmu.
• Jaučiate staigų silpnumą, alpulio arba alpimo epizodus.
• Kilęs ritmo sutrikimas trunka ilgai ir niekaip nepranyksta ramybės būsenoje.
• Širdies permušimus lydi nepaaiškinamas dusulys.

Visais kitais atvejais, ypač jei simptomai praeina savaime ir nėra lydimi kitų pavojaus ženklų, galima bandyti savarankiškai stebėti savo būklę ir taikyti įtampos mažinimo metodus.

Kaip sumažinti emocinės įtampos sukeltą širdies plakimą?

Norint sumažinti širdies plakimą, kurį sukelia emocinė įtampa, naudingi šie metodai:

• Kontroliuokite kvėpavimą. Lėtas ir gilus kvėpavimas padeda sureguliuoti širdies ritmą. Praktikuokite diafragminį kvėpavimą 3-4 minutes.
• Atlikite relaksacijos pratimus. Meditacija, pažangus raumenų atpalaidavimas ar joga padeda sumažinti įtampą ir nuraminti širdį.
• Ribokite stimuliuojančias medžiagas. Sumažinkite kofeino, nikotino ar energetinių gėrimų vartojimą, nes jie gali skatinti širdies dažnį.
• Miegokite pakankamai. Miego trūkumas sustiprina emocinį jautrumą ir širdies reakcijas.
• Kalbėkite apie emocijas. Pasikalbėkite su artimaisiais arba psichologu apie savo patiriamus išgyvenimus. Tai sumažina įtampos kaupimąsi organizme.

Sveikos gyvensenos reikšmė

Ilgalaikės emocinės įtampos mažinimas priklauso ir nuo bendros sveikos gyvensenos. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir išlaikytas darbo bei poilsio balansas mažina išsekimo ir emocinės perkrovos riziką. Tyrimai rodo, kad aktyviai sportuojantys žmonės rečiau jaučia nepaaiškinamą širdies plakimą dėl streso, nes jų organizmo autonominė nervų sistema būna atsparesnė.

Kada reikalinga profesionali pagalba?

Jeigu dažnas širdies plakimas tampa nuolatine kasdienybės dalimi, trukdo dirbti, ilsėtis ar lemia uždarumą, būtina kreiptis į specialistą. Kartais užsitęsęs širdies sustiprėjimas susijęs ne tik su emocine, bet ir su kardiologine ar endokrinine problema. Ištyrimas padeda atskirti šias būkles ir pritaikyti tinkamą gydymą ar psichoterapinę pagalbą.

Išvada: klausykite savo širdies signalų

Padažnėjęs širdies plakimas dažnai atspindi mūsų emocinę būseną. Tai natūralus organizmo mechanizmas, padedantis prisitaikyti prie iššūkių. Tačiau nuolat besikartojantis stiprus plakimas gali parodyti, jog emocinė įtampa peržengė sveikas ribas. Svarbiausia – nenumoti ranka į savo kūno siunčiamus signalus, laiku imtis streso mažinimo priemonių ir, esant būtinybei, kreiptis pagalbos į sveikatos specialistus. Stipri širdis – ne tik apie gerą kraujotaką, bet ir apie emocinį balansą.