Kodėl jums kartais sunku nuryti net vandenį

Kai vanduo – natūraliausias ir paprasčiausias gėrimas – užstringa gerklėje ar priverčia kosėti, daugelis nustemba ir sunerimsta. Atrodo, kad rijimas yra automatinis veiksmas, bet jei net kartais pasidaro sunku nuryti net vandenį, tai gali išduoti tam tikras sveikatos būkles ar procesus. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl atsiranda rijimo sunkumų, su kuo jie gali būti susiję, kada verta sunerimti ir kokių sprendimo būdų egzistuoja.

Rijimo procesas: kodėl jis toks sudėtingas?

Rijimas yra sudėtingas refleksas, į kurį įsitraukia daugiau nei 30 raumenų ir įvairių nervų sistemų dalių. Jis žingsnis po žingsnio užtikrina, kad maistas ar skystis keliautų iš burnos į stemplę, apeidamas kvėpavimo takus. Jei bent viena šios grandinės dalis sutrinka, net ir vanduo gali atrodyti kaip rimtas iššūkis.

Kaip vyksta normalus rijimas?

• Maistas ar skystis pirmiausia sukaupiamas burnoje.
• Liežuvis stumia turinį link liežuvio šaknies ir ryklės.
• Ryklėje trumpam užsidaro kvėpavimo takai (epiglotis), kad maistas ar skystis nesutrukdytų kvėpavimui.
• Raumenys stumia turinį į stemplę ir toliau į skrandį.

Net mažiausi trukdžiai viename iš šių žingsnių gali sutrikdyti visą procesą.

Dažniausios priežastys, kodėl sunku nuryti net vandenį

Rijimo sutrikimas, mediciniškai vadinamas disfagija, gali pasireikšti įvairiais būdais – nuo jausmo, kad „kažkas užstrigo“, iki stipraus skausmo ar kosulio bandant nuryti.

Gerklės sudirginimas ar uždegimas

Viena iš labiausiai paplitusių priežasčių – faringitas arba kita gerklės infekcija. Kai gleivinė paburksta, tampa jautri, net vandens gurkšnis gali kelti diskomfortą. Kiti simptomai gali būti:

• Skausmas ryjant
• Sausas kosulys
• Balsų kimimas
• Bendras gerklės perštėjimas

Stipri dehidratacija arba burnos džiūvimas

Seilės padeda sutrinti ir be vargo praleisti tiek maisto, tiek vandenį. Jei burna sausa, rijimas pasidaro skausmingas ar sunkus, ypač naktį arba ilgiau nekalbant, nevartojant skysčių. Burnos džiūvimą dažnai sukelia tam tikri vaistai, stresas ar ligos, kaip diabetas bei Sjögreno sindromas.

Psichologinės priežastys

Rijimas nuo pat kūdikystės yra refleksas, kuris gali sutrikti esant nerimui, panikos atakoms arba po trauminės patirties (pvz., užspringus). Kai kurie žmonės ima sąmoningai bijoti rijimo, vadinamą disfagijos fobija. Tokiu atveju, net nepažeidus fizinių struktūrų, gerklė gali „užsiblokuoti“ dėl baimės.

Stemplės ar viršutinių kvėpavimo takų ligos

Retesniais atvejais problema gali slypėti giliau:

• Refliuksas – skrandžio rūgštis dirgina stemplę, dėl to gali atsirasti uždegimas ir skausmas ryjant.
• Stemplės uždegimas ar randėjimas – po sužeidimų, radioterapijos, ilgalaikio rūgšties poveikio.
• Alerginė reakcija – staiga ištinusi gleivinė apsunkina vandens perėjimą.
• Navikai ar polipai – labai reti, bet įmanomi vyresniame amžiuje.

Kai sunku nuryti vandens – kada reikia medicinos pagalbos?

Epizodinis, peršalimo metu atsiradęs gerklės skausmas dažniausiai nėra pavojingas. Tačiau jei sunku nuryti net vandenį be aiškios priežasties, ar problemos trunka ilgiau nei savaitę, būtina kreiptis į gydytoją.

Skubios pagalbos reikia, jei:

• Negalite praryti nei lašo skysčio – gresia dehidratacija ir sunki infekcija.
• Jaučiate stiprų skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą.
• Pastebite kraują seilėse arba turite pakilusią temperatūrą.
• Disfagija vystosi staiga, be paaiškinamos priežasties (ypač vyresniems asmenims).

Patikimos priemonės, kurios gali padėti namuose

Jei sunku nuryti tik peršalimo metu ar dėl laikinų priežasčių, galite išbandyti:

• Gerti šiltesnius skysčius – šilta arbata ar sultinys gali būti lengviau nuryjama nei šaltas vanduo.
• Vengti rūgščių, gazuotų ar labai karštų gėrimų.
• Skalauti gerklę druskos tirpalu (gerina gleivinės būklę, šalina sudirginimą).
• Leisti gerklei pailsėti, kalbėti mažiau.
• Reguliariai drėkinti patalpų orą, ypač šildymo sezono metu.
• Vengti aštraus, šiurkštaus maisto, jei jaučiamas skausmas.

Vis dėlto, jei problemos kartojasi arba kelia nerimą – būtinas gydytojo įvertinimas, kad būtų atmestos rimtos ligos.

Mitai apie rijimą ir jų paneigimas

• „Jei užspringote skysčiu – kvėpavimo takai nesveiki.“ Kartais užspringimas būna atsitiktinis, pvz., kalbant ar skubant gerti.
• „Vaikams sunku nuryti vandenį dėl įprasto išlepimo.“ Vaikų rijimo įgūdžiai dar tik formuojasi, todėl užspringimas ar kosulys – dažnas ir natūralus reiškinys, nebent jis kartojasi nuolat.
• „Gazuoti gėrimai geriau drėkina gerklę.“ Priešingai, jie gali dar labiau dirginti gleivinę.

Ką apie tai sako mokslas?

Nauji tyrimai pabrėžia, kad daugeliui žmonių epizodinis sunkumas nuryti vandenį susijęs su laikinu gleivinės jautrumu, stresu ar oro sąlygomis. Ilgalaikiai ar progresuojantys rijimo sutrikimai dažniau nustatomi vyresniame amžiuje arba po ligų, kurios veikia nervinę sistemą (pavyzdžiui, po insulto, sergant Parkinsono liga).

Gydytojai lengviausius atvejus rekomenduoja stebėti ir saugotis dehidratacijos, o sudėtingesniems dažnai reikalinga speciali diagnostika – pavyzdžiui, stemplės endoskopija ar neurologinis įvertinimas.

Išvados ir rekomendacijos

Nors sunkumas nuryti net vandenį gali atrodyti bauginantis, daugeliu atvejų dėl to nereikėtų nerimauti. Dažniausiai šią problemą sukelia laikinas gerklės sudirginimas, stresas ar burnos džiūvimas. Vis dėlto, jei sunkumai užsitęsia ar pasireiškia kiti nerimą keliantys simptomai, reikalinga specialistų pagalba.

Palaikykite gerą burnos higieną, gerkite pakankamai skysčių, o esant rijimo infekcinėms ar neurologinėms problemoms – laiku kreipkitės į gydytoją. Jūsų sveikata ir kasdienis komfortas priklauso nuo atidumo net ir iš pažiūros smulkiems organizmo signalams.