Įtampos galvos skausmas: simptomai, priežastys, gydymas ir prevencija

Įtampos galvos skausmai yra dažnas reiškinys, galintis trikdyti kasdienį gyvenimą. Jų diagnostika ir gydymas reikalauja dėmesio į simptomus, gyvenimo būdą bei galimus veiksnius, sukeliančius šiuos skausmus.

Kaip nustatomi įtampos galvos skausmai

Norint suprasti, ar jus kamuoja įtampos tipo galvos skausmas, pirmiausia svarbu atidžiai išklausyti savo savijautą. Gydytojas paprastai klausia, kurioje galvos vietoje jaučiamas skausmas, kaip jis pasireiškia ir kiek laiko trunka. Svarbu žinoti, ar skausmas trukdo įprastai veiklai, ar paveikia miegą bei emocinę būseną, ar esate patyrę galvos traumų. Gydytojo domėjimasis stresu bei elgsenos pokyčiais padeda aiškiau suprasti galimą skausmo priežastį.

Neretai prireikia atlikti kraujo ar vaizdinius tyrimus (pvz., rentgeno, KT ar MRT), kad būtų atmestos kitos rimtesnės galvos skausmo priežastys.

Ką daryti pajutus įtampos galvos skausmą

Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo lengviau suvaldyti simptomus ir užkirsti kelią galvos skausmo pasikartojimui. Dažniausiai pirmas pasirinkimas yra nereceptiniai nuskausminamieji, tačiau svarbu jų nevartoti per dažnai, kad nepablogėtų bendra būklė ar neišsivystytų vadinamasis vaistų sukeltas galvos skausmas.

Dažniausiai vartojami vaistai

• Acetaminofenas
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., aspirinas, ibuprofenas, naproksenas)

Jei įprasti vaistai nepadeda, gydytojas gali paskirti stipresnių priemonių, tarp jų – indometaciną, ketoprofeną ar ketorolaką. Kai kuriems žmonėms, patiriantiems ir migreną, gali tikti triptanai. Raumenų atpalaiduojantys vaistai, tokie kaip ciklobenzaprinas ar metokarbamolis, taip pat gali būti naudingi, ypač jei jaučiamas sprando ar pečių įsitempimas.

Profilaktikai, siekiant sumažinti skausmų dažnį, skiriami kai kurie antidepresantai (pvz., amitriptilinas, protriptilinas), selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai ar vaistai nuo traukulių (pvz., topiramatas). Šie preparatai geriami kasdien, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu jaučiamas skausmas.

Natūralios priemonės įtampos galvos skausmui mažinti

Norint retinti galvos skausmo pasikartojimą, svarbus ne tik vaistų vartojimas, bet ir tam tikrų įpročių keitimas bei pagalbinės priemonės. Nustatyta, kad kai kurie papildai, tokie kaip butterbur, feverfew, riboflavinas ar kofermentas Q10, gali suteikti naudos – ypač žmonėms, linkusiems į dažnesnius galvos skausmus.

Streso valdymas ir atsipalaidavimo būdai

• Biofeedback metodai padeda išmokti suvaldyti kūno reakcijas ir atpalaiduoti įsitempusius raumenis, todėl sumažėja skausmo stiprumas.
• Kognityvinė elgesio terapija moko keisti požiūrį į stresą, mažina įtampą ir gerina savijautą.
• Akupunktūra stimuliuoja tam tikrus taškus, o tai skatina cirkuliaciją ir natūralių skausmą mažinančių medžiagų išsiskyrimą.
• Fizinė terapija padeda nustatyti galvos skausmo priežastis ir, esant poreikiui, parenka specialius pratimų kompleksus kaklui, sprandui bei pečiams.
• Lėtas gilus kvėpavimas ir meditacija skatina atsipalaidavimą.
• Jogos pratimai bei kvėpavimo technikos pagerina kraujotaką ir sumažina nerimą.

Kasdieniai įpročiai, galintys padėti

• Venkite streso, planuokite laiką, tvarkykite dienos rutiną. Padėti gali masažas ar meditacija.
• Nepamirškite skirti laiko pomėgiams, pertraukėlėms bei savijautos stiprinimui. Sąmoningas dėmesio sutelkimas į dabartį padeda sumažinti įtampą.
• Nuolat būkite su artimais žmonėmis ar pasitarkite su specialistais, jei jaučiatės prislėgti ar patiriate nerimą.
• Judėkite reguliariai: rekomenduojama bent pusvalandis mankštos penkiskart per savaitę. Nepamirškite tempimo pratimų pečiams, kaklui ir žandikauliui.
• Skirkite pakankamai laiko miegui – tai padeda lengviau susidoroti su stresu.
• Laikykitės tinkamos laikysenos: stovėkite ir sėdėkite tiesiai, pečiai – atgal, galva – vienoje linijoje su stuburu, dubuo ir pilvo raumenys – įtraukti.
• Gerkite daug vandens – dehidratacija gali išprovokuoti įtampos galvos skausmus. Įtraukite į racioną daugiau šviežių vaisių ir daržovių.
• Valgykite reguliariai ir subalansuotai, nepraleiskite pagrindinių valgymų, o maiste pasistenkite įtraukti daugiau skaidulų, grūdų, daržovių.
• Ribokite kofeino ir alkoholio kiekį – šios medžiagos kartais pablogina savijautą.
• Stenkitės nevartoti nuskausminamųjų dažniau nei vieną ar du kartus per savaitę, o dozę rinkitės kuo mažesnę.

Nepamirškite ir humoro. Geras juokas taip pat padeda atsipalaiduoti ir sumažinti įtampą.

Galvos skausmo dienoraštis – naudingas pagalbininkas

Fiksuojant kada ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškia galvos skausmas, galite lengviau atpažinti individualius trigerius. Rašykitės skausmo laiką, stiprumą, simptomus, ką tuo metu valgėte ar veikėte, kokius vaistus vartojote – visa ši informacija padeda tiksliau sudaryti gydymo planą.

Skirtumai tarp įtampos ir migrenos

Įtampos tipo galvos skausmas

• Skausmas paprastai būna nestiprus ar vidutinio stiprumo, tolygaus pobūdžio (neveržia pulsacija).
• Dažniausiai jaučiamas tarsi įtempęs “lankas” aplink kaktą, pakaušį ar sprandą.
• Aktyvumo metu skausmas nepablogėja. Kartais būdingas jautrumas kaklo, žandikaulio ar pečių srityse.
• Neturi šalutinių simptomų, tokių kaip pykinimas, jautrumas šviesai ar garsui.
• Prieš prasidedant gali būti jaučiamas stresas ar spaudimas.
• Dažniausiai pasireiškia suaugusiems, jų trukmė gali svyruoti nuo pusvalandžio iki kelių dienų.

Migrena

• Palaipsniui stiprėjantis, pulsuojantis ar tvinkčiojantis skausmas, dažnai – vienoje galvos pusėje.
• Skausmas sustiprėja fizinio aktyvumo metu.
• Gali pasireikšti pykinimas, jautrumas šviesai bei garsui, regos sutrikimai ar kiti neurologiniai požymiai.
• Skausmo priepuolis gali trukti nuo kelių valandų iki trijų parų.

Ką verta žinoti

Įtampos galvos skausmai – dažniausias suaugusiųjų galvos skausmo tipas. Jie pasireiškia epizodiškai (rečiau nei 15 dienų per mėnesį) arba tampa lėtiniais (daugiau nei 15 dienų per mėnesį). Dažniau susiję su stresu, netaisyklinga laikysena, miego trūkumu ar prasta savijauta. Siekiant palengvinti simptomus, padeda ir nereceptiniai vaistai, ir gyvenimo būdo keitimas – fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių kiekis, poilsio režimo laikymasis. Skirtingai nei migrena, įtampos tipo skausmas nekelia stipraus jautrumo šviesai ar pykinimo, taip pat nesukelia regos pokyčių.

Papildomas patarimas

Masažuokite odą tarp nykščio ir rodomojo piršto priešingos rankos. Spaudimas šioje vietoje 20–30 sekundžių arba švelnus masažas gali padėti sumažinti skausmą.