Kodėl po fizinio krūvio dar ilgai jaučiate širdies plakimą?

Po intensyvios treniruotės ar net ilgesnio pasivaikščiojimo neretai pastebime – širdis ne tik plaka stipriau fizinio krūvio metu, bet ir kurį laiką po to. Šis jausmas, kai širdies plakimas išlieka stiprus ar greitesnis, dažnai kelia klausimų: ar tai normalu, ar rodo sveikatos problemų? Suprasti, kodėl širdis „neatsigauna“ akimirksniu, svarbu kiekvienam, siekiančiam rūpintis savo sveikata arba pradėjusiam aktyviau sportuoti.

Kas vyksta su širdimi ir kraujagyslėmis fizinio krūvio metu?

Kai pradedame judėti arba mankštintis, kūno poreikiai keičiasi – raumenims reikalinga daugiau deguonies ir energijos. Tokiu atveju organizmas aktyvuoja adaptacinius mechanizmus, kad patenkintų padidėjusius reikalavimus. Širdis pradeda plakti greičiau (tai vadinama dažnesniu pulsu), stipriau susitraukinėti, o kraujagyslės išsiplečia tam, kad kraujas galėtų laisviau tekėti iki dirbančių raumenų.

Fiziologiniai atsakai

• Širdies dažnio padidėjimas: Norėdama aprūpinti audinius deguonimi, širdis per minutę pumpuoja daugiau kraujo.
• Kraujospūdžio svyravimai: Tam tikros kraujospūdžio dalys (ypač sistolinis spaudimas) padidėja, padedančios pasiekti maksimalų efektyvumą.
• Nervų sistemos įsitraukimas: Simpatinė (streso) nervų sistema stipriai suaktyvėja, tuo tarpu parasimpatinė (raminanti) – sumažina savo veiklą.

Būtent šie procesai paaiškina, kodėl sportuodami jaučiame pagreitėjusį pulsu ar stipresnį širdies dūžį.

Kodėl širdies plakimas po krūvio lieka ilgiau?

Dažnai net ir pasibaigus pratimus, sėdint ar vaikštant sulėtinus tempą, širdis plaka stipriau nei įprasta. Šį reiškinį lemia vadinamoji „atsistatymo fazė“, kai organizmas po fizinės veiklos grįžta į ramybės būseną.

Šilumos šalinimas ir deguonies skola

Atliekant fizinį krūvį, kūnas gamina daug energijos, todėl padidėja ir šilumos išsiskyrimas. Iškart po mankštos aktyvūs termoreguliacijos procesai:

• Vyksta stipresnė kraujotaka į odą, kad kartu su krauju būtų pašalinta perteklinė šiluma.
• Širdis turi plakti greičiau, nes padidėjęs kraujo kiekis padeda greičiau atvėsti kūnui.

Kita priežastis – „deguonies skola“. Intensyvios veiklos metu dalis energijos gaminama be pakankamo deguonies kiekio (anaerobiškai). Baigus mankštą, širdis ir plaučiai turi „atsigriebti“ – papildomai aprūpinti kūną deguonimi, padėti pašalinti susikaupusį pieno rūgštį ir kitus medžiagų apykaitos produktus.

Hormoninės permainos

Fizinis aktyvumas sukelia stiprų hormonų – ypač adrenalino ir noradrenalino – išsiskyrimą. Šie hormonai organizme išlieka tam tikrą laiką ir po krūvio. Adrenalinas „užlaiko“ padažnėjusį širdies ritmą, ir tik kūnui grįžus į ramybės būseną, jų koncentracija sumažėja, todėl širdies plakimas palaipsniui grįžta į normą.

Kada užsitęsęs širdies plakimas yra normalus, o kada verta sunerimti?

Paprastai kiek stipresnis ar greitesnis širdies plakimas po fizinio aktyvumo yra natūralus reiškinys, ypač jei:

• Jūs nesate įpratę prie fizinio krūvio (organizmas labiau reaguoja į naujus dirgiklius).
• Sportavote intensyviau nei įprasta ar ilgiau nei planavote.
• Karštą dieną treniravotės lauke, tad kūnui reikia daugiau laiko atvėsti.

Tačiau tam tikrais atvejais ilgas ar labai intensyvus širdies plakimas po krūvio gali rodyti problemas:

• Širdies plakimas greitas ir stiprus net ir praėjus 20-30 minučių nuo treniruotės pabaigos.
• Atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, galvos svaigimas ar alpimas.
• Yra buvusių širdies aritmijų ar širdies ligų atvejų.

Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į gydytoją, ypač jei simptomai kartojasi ar stiprėja.

Kaip pagreitinti atsigavimą po fizinio krūvio?

Tinkamai planuojant treniruotes ir laikantis kelių svarbių principų, galima sumažinti nemalonius pojūčius ir padėti širdžiai greičiau „nurimti“.

Efektyvaus atsistatymo būdai

• Palaipsnis atvėsimas (cool-down): Baigus smarkesnę veiklą, pirmas 5–10 minučių skirkite ramiam tempui – lengvai pasivaikščiokite ar atlikite tempimo pratimus.
• Pakankamas skysčių vartojimas: Dehidratacija apsunkina širdies darbą, tad treniruotės metu ir po jos gerkite vandens.
• Reguliari fizinė veikla: Įpratus prie pastovaus fizinio krūvio, organizmas tampa efektyvesnis – širdis greičiau grįžta į normą.

Individualiai verta atsižvelgti ir į savo gyvenimo būdą, mitybą bei poilsio režimą. Prastai išsimiegojus ar pavargus, širdis po krūvio dažnai „nenurimsta“ taip greitai.

Mitai apie širdies plakimą po sporto

Viena dažniausių klaidų – manyti, kad širdies plakimas iš karto po sporto turi būti visiškai toks pats, kaip ramybės būsenoje. Tiesą sakant, būtent palaipsnis sugrįžimas į pradinį stovy žymi, kad jūsų širdžiai pavyko efektyviai aprūpinti kūną deguonimi ir šalinti medžiagų apykaitos produktus.

Kitas mitas – per stiprus ar pastebimas širdies plakimas būtinai rodo širdies ligą. Jei nėra lydinčių simptomų (skausmo, dusulio, nualpimo), tokie pojūčiai dažniausiai – natūralūs sporto padariniai, ypač neįpratus prie fizinio aktyvumo.

Kada verta pasitarti su gydytoju?

Užsitęsęs ar skausmingas širdies plakimas po fizinio krūvio, ypač jei jį lydi dusulys, silpnumas, prakaitavimas ar spaudimo jausmas krūtinėje, neturėtų būti ignoruojamas. Tokie požymiai gali signalizuoti apie širdies ritmo sutrikimus ar kitas kardiologines problemas.

Jei pastebite, kad tokios būklės kartojasi, stiprėja arba atsirado naujų – pasikonsultuokite su šeimos gydytoju ar kardiologu. Jie gali rekomenduoti tinkamus tyrimus (elektrokardiogramą, fizinio krūvio testą) ir įvertinti jūsų širdies sveikatą.

Išvada

Po fizinio krūvio ilgesnis ir stipresnis širdies plakimas – tai natūrali, fiziologinė kūno reakcija atsistatymo metu. Širdis, plaučiai ir kraujotaka dirba išvien, kad grąžintų organizmą į ramybės būseną ir atstatytų energijos atsargas. Tačiau labai užsitęsęs plakimas ar kiti nerimą keliantys simptomai gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus. Svarbiausia – stebėti savo savijautą, leisti kūnui prisitaikyti prie fizinės veiklos ir, esant abejonėms, pasitarti su sveikatos specialistais.