Manukos vartojimas, nauda ir dozavimas

Manukos medus ir eterinis aliejus, išgaunami iš Leptospermum scoparium augalo, išties išsiskiria iš kitų natūralių produktų dėl savo unikalių fizikinių, cheminių bei biologinių savybių. Lietuvos gyventojams šios priemonės dažniausiai žinomos kaip manukos medus ar manukos aliejus, bet nemažai žmonių jas maišo su arbatmedžio aliejumi, nors tai skirtingų rūšių augalai.

Kas yra manuka?

Manuka – žydintis Myrtaceae šeimos augalas, kuris kilęs iš Naujosios Zelandijos. Iš žiedų suneštas medus ir iš lapų išgaunamas eterinis aliejus pasižymi išskirtinėmis antimikrobinėmis bei kitomis biologiškai aktyviomis savybėmis. Augalas gamtoje pasitaiko įvairiose formose – nuo nedidelio krūmo iki 8 metrų aukščio medžio, o skirtinguose regionuose gali stipriai skirtis žiedų spalva, lapų dydis ar medžio sandara.

Trumpa panaudojimo istorija

Šio augalo dalys – žievė, lapai, sėklos – jau prieš daugelį metų buvo naudojami tradicinėje medicinoje ir buityje. Vietiniai gyventojai jį vertino ne tik dėl vaistinių savybių, bet ir dėl tvirtos medienos: manuka buvo naudota statybose, žvejybos įrankiuose, buityje. Laikui bėgant, imta gaminti įvairius odos priežiūros ir burnos sveikatos produktus bei kitas natūralias priemones.

Cheminės sudedamosios dalys

Manukos eterinį aliejų sudaro daugybė junginių: terpenai (alfa- ir beta-pinenas, mircenas, 1,8-cineolis), seskviterpenai (pvz., kadinene, delta-amorfenas) ir triketonai. Meduje svarbiausi – flavonoidai (kvercetinas, izorhamnetinas, krizinas, liuteolinas) ir metilglioksalis, kuris, kaip manoma, lemia antimikrobinį aktyvumą. Manukos žiedų bei šio medaus cheminę sudėtį lemia ir tokių veiksnių kaip dirvožemio sudėtis, klimatas skirtumai.

Nauda ir veikimas

Antimikrobinės ir gydomosios savybės

Laboratoriniais ir gyvūnų tyrimais nustatyta, kad manukos aliejus aktyviai veikia kai kurias gramteigiamas bakterijas, įskaitant auksinį stafilokoką ir Micrococcus luteus, tačiau daug silpniau veikia gramneigiamus mikroorganizmus. Medaus sudėtis padeda stabdyti net biofilmus formuojančių bakterijų, tokių kaip Clostridium difficile, augimą. Dėl šių savybių manukos produktai dažnai naudojami žaizdų gydymui, odos infekcijų, opų ar uždegimų priežiūrai – ir žmonėms, ir gyvūnams.

Priešuždegiminis ir kiti poveikiai

Yra duomenų, kad manukos produktai, vartojami išoriškai, gali mažinti uždegimą ir padėti greičiau sugyti pažeistiems odos plotams. Kai kurie moterų sveikatos tyrimai parodė potencialą mažinti skausmą ir pagerinti savijautą po radioterapijos ar esant burnos gleivinės pažeidimams, tačiau tyrimų imtys kol kas buvo nedidelės ir rezultatai – nevienareikšmiai. Kai kuriuose moksliniuose bandymuose aliejus pasižymėjo grybelio Candida rūšių slopinimu, veikia žarnyno spazmus ir pasižymi nervų sistemą raminančiomis savybėmis.

Dozavimas ir vartojimas

Šiuo metu nėra nustatytų standartinių manukos aliejaus dozių. Manukos medų žmonės vartoja įvairiai, dažnai kaip natūralų papildą ar maisto produktą, tačiau tikslios gydomosios dozės nėra įtvirtintos. Kai kuriuose tyrimuose buvo naudojama iki 20 g medaus per dieną ar 20 ml keturis kartus per dieną, tačiau kiekvienu atveju svarbu individualiai įvertinti poreikį, ypač jei svarstomas gydymas konkrečiomis sąlygomis.

Vartojimo apribojimai

Rekomenduojama nevartoti nei manukos aliejaus, nei šio augalo eterinių junginių nėštumo metu, nes tyrimų su gyvūnais įrodyta spasmolitinio poveikio tikimybė. Apie kitus nepageidaujamus poveikius duomenų mažai, todėl nėščioms ar žindančioms moterims patartina būti atsargioms.

Galimos sąveikos

Reikšmingesnių sąveikų su kitais vaistais ar papildais iki šiol nenustatyta, tačiau dėl nepakankamų klinikinių tyrimų atlikti atsargumą, ypač jei vartojama daug skirtingų natūralių priemonių ar vaistų kartu.

Šalutiniai poveikiai

Klinikiniuose tyrimuose buvo pastebėta, kad kai kurie žmonės blogai toleruoja dideles manukos medaus dozes – ypač gydant burnos gleivinės pažeidimus. Taip pat augale randama lipofilinė flavonoidų grupė, kuri gali sąveikauti su GABA-A receptoriais smegenyse, todėl išlieka teorinė raminamojo ir silpnos migdomosios įtakos rizika.

Toksikologija

Nors naudojimo kaip natūralaus antiseptiko patirtis yra didelė, mokslinių įrodymų dėl ilgo vartojimo saugumo ar galimo toksiškumo nėra daug. Informacijos apie apsinuodijimus ar stiprų šalutinį poveikį beveik nepateikiama, tačiau nėščiosioms dėl galimo lygiųjų raumenų atpalaidavimo efekto manukos produktų vartoti nerekomenduojama.

Norint naudoti manukos aliejų ar medų gydymo tikslais, geriausia pasitarti su gydytoju – ypač turint lėtinių ligų ar vartojant kitus vaistus, nes kiekvienas atvejis individualus ir gali būti papildomų rizikos veiksnių.