Persileidimo simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Persileidimas – tai nėštumo nutrūkimas iki 20-osios savaitės. Ši patirtis paliečia nuo 10 iki 20 procentų žinomų nėštumų, tačiau daugelį persileidimų moterys patiria dar nežinodamos apie nėštumą. Daugeliu atvejų persileidimas neturi įtakos ateities vaisingumui ir dauguma moterų vėliau pagimdo sveiką kūdikį. Tačiau persileidimas gali sukelti stiprias emocijas, tad labai svarbu pasirūpinti savo psichologine gerove ir gauti reikiamą palaikymą.

Kaip nustatomas persileidimas

Kai įtariamas persileidimas, gydytojai pasitelkia kelis skirtingus tyrimus, kad tiksliai nustatytų, kas vyksta. Vienas pagrindinių – dubens apžiūra, kurios metu tikrinama, ar gimdos kaklelis nėra atsivėręs. Svarbus ir ultragarso tyrimas – ultragarsu galima pamatyti, ar vaisius širdis plaka ir kaip vystosi nėštumas. Jei atsakymai neaiškūs, gali būti paskiriamas papildomas tyrimas po savaitės.

Kraujas taip pat tiriamas – matuojami nėštumo hormonų kiekiai ir stebimi jų pokyčiai laikui bėgant. Jei moteris labai kraujuoja, atliekamas tyrimas dėl mažakraujystės. O jei iš makšties pasišalina audiniai, jie gali būti siunčiami tyrimui į laboratoriją, kad būtų patvirtinta persileidimo diagnozė ir nustatyta, ar simptomams nėra kitos priežasties.

Tyrimai dėl chromosomų pokyčių rekomenduojami toms moterims, kurios patyrė du ar daugiau iš eilės persileidimų. Tokie tyrimai leidžia išsiaiškinti, ar nėra genetinių priežasčių, darančių įtaką nėštumo tęstinumui.

Savarankiškas persileidimo patikrinimas

Jei atsiranda kraujavimas, spazmai ar staiga nutrūksta ankstesni nėštumo požymiai, galima atlikti namų nėštumo testą. Jei jo rezultatas neigiamas, galima įtarti, kad nėštumas nutrūko. Tačiau atminkite – nėštumo hormonai organizme išlieka dar kurį laiką, todėl testas gali būti klaidingai teigiamas. Todėl dėl bet kokių abejonių vertėtų kreiptis į gydytoją, kuris tiksliai patvirtins, ar nėštumas tęsiasi.

Kokie yra persileidimo gydymo būdai

Gydymo eiga priklauso nuo to, kiek nėštumo audinių liko gimdoje ir kokia nėštumo stadija. Jei gimda jau visiškai išsivalė, dažniausiai papildomo gydymo nereikia. Kartais audiniai pasišalina ne iškart – tuomet gali būti pasiūlyta luktelėti natūraliai savaitę ar dvi, arba pasitelkiami vaistai, kurie padeda galutinai išvalyti gimdą. Kai kuriais atvejais atliekama ginekologinė procedūra, per kurią pašalinami likę audiniai.

Vėlesnėse nėštumo stadijose, kai vaisius miršta gimdoje, gydytojas gali skatinti gimdymą ir vaisiaus pasišalinimą. Jei dėl persileidimo gimdos kaklelis atsivėrė, bet nėštumas dar tęsiasi, gali būti diagnozuojamas nepakankamas kaklelis – tada atliekama procedūra, užverianti gimdos kaklelį ir neleidžianti jam prasiverti per anksti.

Moterims, kurių kraujo Rh faktorius neigiamas, gali būti skiriamas specialus preparatas, skirtas apsaugoti būsimas nėštumus nuo imuninių reakcijų.

Kai persileidimai kartojasi, skiriama papildomų tyrimų: atliekamas dubens ultragarsas, rentgeno nuotraukos, gimdos bei kiaušintakių apžiūra ir kiti specialūs tyrimai. Pastaruoju atveju rekomenduojama šiek tiek luktelėti bei naudoti apsaugą, kol bus nustatyta priežastis ir paskirtas gydymas.

Ką daryti po persileidimo

Po persileidimo paprastai pasitaiko kraujavimas ir lengvas pilvo skausmas. Jei kraujavimas tampa gausus, prasideda karščiavimas ar stiprūs skausmai, būtina kreiptis į gydytojus – tokie požymiai gali signalizuoti komplikacijas.

Persileidimą išgyvenančioms moterims dažnai kyla ir stiprių emocijų – liūdesys, kaltė, nerimas ar abejonės dėl ateities yra natūrali reakcija. Labai svarbu leisti sau išgyventi šiuos jausmus ir ieškoti artimųjų, draugų ar specialistų pagalbos. Pagalbos grupės ar konsultacijos su psichologu taip pat gali būti labai naudingos. Kiekvienas žmogus gyja ir grįžta prie įprasto gyvenimo tempu, kuris jam tinka labiausiai.

Kada galima vėl planuoti nėštumą

Po persileidimo daugelis moterų gali vėl pastoti ir pagimdyti sveiką kūdikį. Net 8 iš 10 moterų po persileidimo sėkmingai pagimdo ateityje. Persileidimas nereiškia, kad turite vaisingumo problemų, bet jei jų kartojasi (daugiau nei du kartus iš eilės), vertėtų pasitarti su gydytoju.

Optimalų laiką naujam nėštumui derėtų nuspręsti kartu su gydytoju. Anksčiau rekomenduota laukti nuo vieno ciklo iki kelių mėnesių, tačiau nauji tyrimai rodo, kad medicininių priežasčių atidėti planavimą nėra. Vis dėlto svarbu leisti kūnui ir emocijoms atsigauti, todėl neskubėkite ir pasirūpinkite savimi.

Kaip galima sumažinti persileidimo riziką

Dauguma persileidimų įvyksta dėl vaisiaus vystymosi sutrikimų, kurių iš anksto numatyti ar išvengti neįmanoma. Kartais, jei atlikus tyrimus paaiškėja kita priežastis, skiriamas specialus gydymas – pavyzdžiui, hormonai ar kita medicininė pagalba.

• Rinkitės visavertę ir subalansuotą mitybą.
• Būkite fiziškai aktyvios.
• Stenkitės palaikyti sveiką kūno svorį.
• Saugokitės infekcijų.
• Nevartokite alkoholio, nerūkykite, venkite narkotikų.
• Ribokite kofeino kiekį.

Nors tai reta praktika, kai kurioms moterims gydytojas gali pasiūlyti progesterono kursą siekiant sumažinti persileidimo tikimybę. Progesteronas padeda embrionui įsitvirtinti ir palaiko nėštumą ankstyvame etape.

Ką verta prisiminti

Persileidimas dažnas ir daugelį moterų ištinkantis reiškinys, tačiau didžioji dalis jų vėliau pagimdo sveikus vaikus. Susidūrus su persileidimu, natūralu išgyventi visą spektrą jausmų – neleiskite sau likti vienoms ir pasinaudokite siūloma pagalba. Kūno ir emocinė atida padeda lengviau grįžti prie įprasto gyvenimo ir vėl planuoti šeimos pagausėjimą.