Kas yra ankilozinis spondilitas?

Ankilozinis spondilitas (AS) – tai lėtinė, uždegiminė liga, daugiausia pažeidžianti stuburą ir sacroiliacinius sąnarius. Dėl sutrikusio imuninės sistemos veikimo organizmas ima pulti savo audinius, sukeldamas uždegiminius procesus. Negydant, AS gali sukelti slankstelių sukaulėjimą ir gerokai apriboti judrumą.

Kaip vystosi ankilozinis spondilitas

Ši liga laikoma progresuojančia – laikui bėgant simptomai stiprėja. Tačiau šiuolaikinės priemonės leidžia sulėtinti ligos eigą ir išvengti sunkių padarinių. Labai svarbu ankstyvas nustatymas, kad komplikacijos būtų kuo mažesnės.

Pagrindiniai simptomai

AS būdingi simptomai gali kisti priklausomai nuo stadijos. Pradžioje jie dažniausiai pasireiškia palaipsniui ir su laiku stiprėja. Dažniausi pirmieji požymiai:

• Nugaros skausmas – paprastai prasidedantis ties sacroiliaciniais sąnariais, kur stuburas jungiasi su dubeniu.
• Nugaros sustingimas – dažnas judesių ribotumas ir sąstingis, stiprėjantis rytais arba ilgai pasėdėjus.
• Nuovargis – beveik 50–70 % sergančių jaučia bendrą energijos trūkumą, nes organizmas nuolat kovoja su uždegimu.

Be šių, ankstyvoje stadijoje būdingas skausmas sėdmenyse, periferinių sąnarių (kelių, pečių, čiurnų, kaklo, plaštakų ir pėdų smulkiųjų sąnarių) uždegimas, taip pat jautrumas tose vietose, kur sausgyslės prisitvirtina prie kaulų (entesai).

Daliai žmonių liga daro įtaką ne tik sąnariams – pažeidžiamos ir kitos organizmo sritys:

• Akių uždegimas (uveitas): pasireiškia akių skausmu, paraudimu, patinimu, neryškiu matymu, jautrumu šviesai.
• Virškinamojo trakto uždegimai, įskaitant uždegimines žarnyno ligas.
• Plaučių audinių surandėjimas (fibrozė) – labai reta, bet galima ilgai progresuojančio uždegimo komplikacija.
• Širdies veiklos sutrikimai – pavyzdžiui, vožtuvų ar raumens pažeidimas.

Ligos eigai pažengus, slankstelius gali sukaulėti – tai vadinama ankilozė. Tokiu atveju stuburo lankstumas ženkliai sumažėja, gali atsirasti kuprėjimas, didėja stuburo lūžio rizika.

Kas dažniau serga ankiloziniu spondilitu?

Anksčiau buvo manoma, kad ši liga dažnesnė vyrams, tačiau naujausi tyrimai rodo, jog ja gali susirgti bet kurios lyties asmenys. Moterys dažniau jaučia periferinių sąnarių uždegimus, nuovargį, entezitą ir dažniau susiduria su gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, uždegiminėmis žarnyno ligomis. Taip pat moterų diagnozė paprastai nustatoma vėliau nei vyrų.

Priežastys ir rizikos veiksniai

AS gali išsivystyti kiekvienam, tačiau tam tikri veiksniai padidina susirgimo riziką:

• Paveldimumas – šeimoje sergantys AS ar kitomis autoimuninėmis ligomis artimieji didina riziką.
• Specifinis HLA-B27 genas – šį geną turi dauguma sergančiųjų AS, tačiau to nebūtinai pakanka ligai išsivystyti.
• Dažni virškinimo sutrikimai ar autoimuninės reumatinės ligos.
• Dažniausiai liga prasideda jaunystėje (17–45 metų), bet neaplenkia ir vaikų ar vyresnių asmenų.

AS simptomų paūmėjimą gali skatinti šios aplinkybės:

• Fizinė arba emocinė įtampa, ligos ar infekcijos.
• Nesubalansuota mityba (daug raudonos mėsos, nesveiko maisto, saldumynų).
• Vaistų vartojimo režimo nesilaikymas.
• Pernelyg didelis fizinis krūvis arba nepalankios oro sąlygos (šaltis, drėgmė).

Kaip nustatoma liga

Diagnozuojant AS, vertinami simptomai, šeimos ir ligos istorija. Gydytojas atlieka fizinį stuburo, sąnarių ir entezų ištyrimą. Svarbi vaizdinė diagnostika – rentgenogramos ar magnetinio rezonanso tyrimas leidžia pamatyti pokyčius stubure ir aplinkinėse struktūrose.

Atliekami ir kraujo tyrimai: HLA-B27 geno paieška, uždegimo žymenys. Taip pat svarbu atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus.

AS gali būti supainiotas su tokiomis būklėmis kaip enteropatinis, psoriazinis ar reaktyvusis artritas, fibromialgija, reumatoidinis artritas ar tiesioginis nugaros pažeidimas.

Dažniausiai ligos pradžia stebima 20–30 metų asmenims, tačiau ji gali prasidėti ir kitame amžiuje – nors vėlyvos pradžios atvejai reti.

Gydymo galimybės

Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti skausmą ir sustingimą bei užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms kaip stuburo deformacijos. Gydymas paprastai apima tiek medikamentines, tiek gyvenimo būdo korekcijas, o chirurgija taikoma išimtiniais atvejais.

Vaistai

• NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) mažina skausmą ir uždegimą, tačiau gali sukelti virškinimo sutrikimų.
• Imunosupresantai (DMARD) dažniau skiriami periferiniam artritui gydyti, tačiau tiesiogiai stuburo uždegimui ne visada veiksmingi.
• Biologiniai vaistai (pavyzdžiui, TNF blokatoriai, IL-17 inhibitoriai) slopina imuninį atsaką ir lėtina uždegimą, dažniausiai taikomi sunkesniais ar progresuojančiais atvejais.

Mityba ir gyvenimo būdas

Riebi mėsa, pusgaminiai ir saldumynai gali skatinti uždegimą, todėl rekomenduojama jų vengti. Vietoje to siūloma valgyti daugiau maisto, pasižyminčio uždegimą mažinančiu poveikiu:

• Migdolai
• Avokadai
• Vaisiai ir uogos (vyšnios, mėlynės ir pan.)
• Kryžmažiedės daržovės (brokoliai, žiediniai kopūstai, lapiniai kopūstai ir kt.)
• Nerafinuotas alyvuogių aliejus
• Riebios žuvys (lašiša, sardinės, skumbrė)
• Žalioji arbata

Kūno aktyvumas padeda išsaugoti stuburo lankstumą ir sumažina skausmą. Taip pat svarbu nustoti rūkyti ir stengtis laikyti taisyklingą laikyseną. Gydymo planą būtina derinti su gydytoju, o kilus įtarimų dėl ligos komplikacijų kreiptis į reikiamus specialistus: reumatologą, kineziterapeutą, oftalmologą ar kardiologą.

Galimos komplikacijos

Jei liga progresuoja, gali prireikti operacijos dėl stuburo, klubų ar kitų sąnarių pažeidimo. AS gali sukelti šias komplikacijas:

• Širdies ir kraujagyslių ligos
• Virškinamojo trakto problemos
• Plaučių funkcijos sutrikimai
• Kaukolinės (cauda equina) sindromas – sukelia skausmą, silpnumą kojose, šlapinimosi ir žarnyno veiklos sutrikimus, lytinės funkcijos suprastėjimą.
• Amyloidozė – reta būklė, kai organuose kaupiasi baltymas amiloidas (žymiai dažnesnė sergantiems AS negu kitiems žmonėms).
• Kaklo lūžiai – galimi stipraus smūgio metu, ypač sukaulėjus stuburui.

Nuoseklus gydymas ir reguliarūs vizitai pas gydytoją gali padėti išvengti arba sumažinti komplikacijų riziką.

Prevencija ir gyvenimas su liga

Autoimuninių ligų prevencija dažniausiai neįmanoma, bet tam tikrus rizikos veiksnius – pavyzdžiui, rūkymą ar mažą fizinį aktyvumą – galime kontroliuoti. Svarbu informuoti gydytoją, jei šeimoje buvo šios ligos atvejų.

AS daro įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei savijautai. Reikia nepamiršti rūpintis psichologine sveikata, ieškoti palaikymo tarp artimųjų ar specialistų, prisijungti prie pagalbos grupių. Aktyvus gyvenimo būdas, streso valdymas ir ligos kontrolė padės išsaugoti gyvenimo kokybę net sergant AS.

Perspektyvos sergant ankiloziniu spondilitu

Ligai progresuojant, simptomai ilgainiui stiprėja. Paprastai AS nėra laikomas grėsminga gyvybei ar labai invalidizuojančia liga, tačiau gali ženkliai mažinti gyvenimo džiaugsmą.

Raktas į gyvenimo kokybę sergant AS – laikytis gydytojo nurodymų, nuolat stebėti savo būklę ir išnaudoti visas siūlomas pagalbos priemones. Tinkamai gydant, skausmą ir uždegimą galima sėkmingai kontroliuoti, o komplikacijų – išvengti.