Tymai (Rubeola): simptomai, priežastys, gydymas

Diagnozuojant tymais, pirmiausia vertinama paciento sveikatos istorija, kruopščiai apžiūrima bėrimo vieta. Svarbus ženklas – baltos, mažytės dėmelės burnos gleivinėje, dažnai vadinamos Kopliko dėmelėmis. Esant neaiškumams, gali būti atliekami kraujo tyrimai, kurie padeda patvirtinti diagnozę.

Kaip gydomi tymai ir ką daryti namuose

Tymų virusas neišgydomas vaistais – jam nėra specifinio gydymo. Kad atsistatytumėte greičiau ir išvengtumėte komplikacijų, svarbu ilsėtis ir gerti daug skysčių. Nors nėra tiesioginių vaistų, kai kurie veiksmai gali padėti sumažinti simptomų stiprumą ar riziką užsikrėsti, jei turėjote kontaktą su ligoniu.

Ką daryti po kontakto su tymų virusu

• Vakcina po kontakto. Net jei nesate skiepyti, dar galite gauti tymų vakciną iki 72 valandų po sąlyčio su virusu. Tai gali sumažinti tikimybę susirgti arba palengvinti simptomus.
• Imunoglobulinas. Tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui, nėščioms moterims, mažiems vaikams ar tiems, kurių imunitetas silpnas) taikoma specialaus baltymo injekcija per pirmas 6 dienas po kontakto su ligoniu. Ji padeda imuniniai sistemai susidoroti su virusu ir gali sušvelninti ligos eigą.

Kai tymų metu išsivysto bakterinės komplikacijos, tokios kaip vidurinės ausies uždegimas ar plaučių uždegimas, gydytojas gali skirti antibiotikų. Tai padeda kovoti su antrinėmis, bakterijų sukeltomis infekcijomis.

Simptomų palengvinimas namuose

• Vaistai nuo karščiavimo. Galite vartoti tokius nereceptinius vaistus kaip paracetamolis, ibuprofenas arba naproksenas (aspirino vaikams duoti draudžiama).
• Vitaminas A. Jei vaikui trūksta šio vitamino, kyla didesnė komplikacijų rizika. Papildomas vitaminas A gali sušvelninti tymų simptomus.
• Poilsis. Poilsis padeda kūnui greičiau kovoti su virusu.
• Skysčiai. Po karščiavimo ir prakaitavimo svarbu gerti daug vandens ar kitų skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos.
• Oro drėkintuvas. Drėgmė namuose gali palengvinti kvėpavimą, kai skauda gerklę ar kamuoja kosulys.
• Silpnesnis apšvietimas ar akiniai nuo saulės. Tymai dažnai sustiprina jautrumą šviesai, tad akys gali būti jautrios ryškiam apšvietimui.

Kokios galimos tymų komplikacijos

Ši infekcija neretai sukelia rimtų komplikacijų, ypač mažiems vaikams iki penkerių metų ir suaugusiesiems, vyresniems nei 20 metų. Dažniausios pasekmės:

• Vidurinės ausies uždegimas. Dėl tymų bakterijų sukeltas ausų uždegimas pasitaiko gana dažnai ir gali sukelti ilgalaikį klausos praradimą.
• Kvėpavimo takų uždegimai. Virusas dažnai sukelia gerklų, bronchų ar balso stygų uždegimą.
• Viduriavimas. Mažiau nei kas dešimtasis sergantysis patiria virškinimo problemų.
• Plaučių uždegimas. Gali išsivystyti sunki plaučių infekcija.
• Encefalitas. Tai retas, bet pavojingas smegenų uždegimas, kuris gali sukelti kurtumą ar ilgalaikę žalą smegenims. Jis pasireiškia maždaug vienam iš tūkstančio sergančiųjų.
• Nėštumo komplikacijos. Užsikrėtus nėštumo metu, kyla didesnė priešlaikinio gimdymo, mažo kūdikio svorio ar net gyvybei pavojingų komplikacijų rizika.
• SSPE – po tymais išsivystantis smegenų susirgimas. Labai reta komplikacija, kuri gali pasireikšti praėjus 7–10 metų nuo persirgtų tymų ir veikia centrinę nervų sistemą. Ši būklė visada baigiasi mirtimi.

Kaip apsisaugoti nuo tymų

Tymai – užkrečiama liga, tačiau išvengti jos yra paprasta. Vakcinacija yra pats veiksmingiausias būdas apsisaugoti ir užkirsti kelią ligos plitimui. Plačiai taikoma kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina sustabdė šios infekcijos plitimą daugelyje pasaulio šalių. Tačiau užsikrėtimų vis dar pasitaiko, ypač keliaujant į vietoves, kur skiepijimo apimtys žemos ar ligos protrūkiai dažni.

Du MMR vakcinos skiepai užtikrina apie 97 proc. apsaugą. Pirmoji dozė vaikams skiriama, kai jiems sueina 12–15 mėnesių, o antroji – tarp 4 ir 6 metų. Vakcina tinkama daugumai žmonių, tačiau tam tikros grupės (nėščiosios, žmonės su silpnu imunitetu, alergiški tam tikriems komponentams) skiepytis negali. Jiems užsikrėtimo rizika didesnė.

Kada skiepytis draudžiama arba reikia atidėti vakcinaciją

• Alergija kuriam nors vakcinos komponentui
• Ligos ar būklės, silpninančios imuninę sistemą
• Šeimos istorijoje pasitaikę imuninės sistemos sutrikimai
• Kraujavimo ar lengvo mėlynių susidarymo sutrikimai
• Kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, tuberkuliozė
• Pastarąjį mėnesį gauta kita vakcina
• Šiuo metu vargina ūmi liga ar prasta savijauta

Jei laukiatės, planuojate nėštumą ar neseniai gavote kraujo perpylimą, skiepas gali būti atidėtas. Apie tinkamą laiką skiepui patars gydytojas.

Papildomos apsaugos priemonės

Kai skiepytis negalima, siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo, svarbu laikytis paprastų higienos taisyklių: dažnai plaukite rankas su muilu, rūpinkitės, kad žaizdos ar nubrozdinimai būtų uždengti, neliesti veido neplautomis rankomis, nesidalinkite stalo įrankiais, servetėlėmis ar kitomis asmens higienos priemonėmis.