Kosulys (kokliušas): priežastys, simptomai, gydymas ir profilaktika

Kas yra kokliušas?

Kokliušas, kitaip vadinamas pertusiu, – tai bakterinė kvėpavimo takų infekcija, kuri apima nosies ir gerklės gleivinę. Liga pasireiškia užsitęsusiais, stipriais kosulio priepuoliais, kurie kartais baigiasi charakteringu „klykiančiu” įkvėpimo garsu.

Ši infekcija labai užkrečiama, tačiau ją galima valdyti skiepais: kūdikiams ir vaikams rekomenduojama DTaP vakcina, o vyresniems vaikams ir suaugusiesiems – Tdap. Jos padeda apsaugoti tiek patį asmenį, tiek aplinkinius.

Simptomai pasireiškia palaipsniui

Kokliušas dažniausiai prasideda gana nepastebimai – simptomai primena įprastą peršalimą. Pradiniai požymiai gali būti:

• Nedidelis kosulys
• Čiaudėjimas
• Bėganti nosis
• Nedidelis karščiavimas (iki 39°C)
• Kartais – viduriavimas

Apie savaitę ar dešimtį dienų nuo ligos pradžios kosulys tampa vis dažnesnis ir stipresnis – pasireiškia kosulio priepuoliai, kai žmogus negali sustoti kosėjęs net iki minutės, o po priepuolio stengdamasis įkvėpti, dažnai išgirstamas klykiantis garsas. Šie priepuoliai dažniausiai būna sausi: nesigamina gleivių.

Ne visi susirgusieji turi klasikinius simptomus. Kūdikiai kartais net nekosti – jie gali tiesiog dūsti ar trumpam sustabdyti kvėpavimą, kai kuriems gali prasidėti vėmimas. Suaugusieji neretai patiria užsitęsusį, varginantį kosulį be „whoop“ garso.

Kosulio priepuoliai gali trukti net keletą mėnesių ir, nors situacija ima lengvėti po kelių savaičių, užsitęsęs kosulys gali atsinaujinti ir kartotis iki 10 ar daugiau savaičių.

Kaip užsikrečiama kokliušu?

Ligos sukėlėjas – bakterija Bordetella pertussis. Ji perduodama oro lašeliniu būdu, kai infekuotas žmogus kosti, juokiasi ar čiaudi, o mikroorganizmai pasklinda ir gali patekti į artimoje aplinkoje esančių asmenų kvėpavimo takus. Patekusios į bronchų gleivinę, bakterijos prisitvirtina ir sukelia uždegimą, dėl kurio prasideda būdingas užsitęsęs, dirginantis kosulys.

Koks yra skirtumas tarp kokliušo ir krupo?

Nors abi šios ligos pažeidžia kvėpavimo takus, jas sukelia skirtingi sukėlėjai – krupas dažniausiai būna virusinės kilmės, o kokliušą sukelia bakterijos. Krupas dažniausiai praeina savaime ir trunka trumpiau. Krupo metu kosulys primena lojimą, o kokliušo atveju priepuolio pabaigoje neretai išgirstamas įkyrus garsas. Krupui skiepų nėra, antibiotikai taip pat nepadeda.

Kas gali susirgti kokliušu?

Nors seniau manyta, kad tai tik vaikų liga, iš tiesų kokliušas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Kūdikiai, kurie dar negavo pirmųjų skiepų, yra labiausiai pažeidžiami ir ligos eiga jiems gali būti itin sunki. Vyresni vaikai ir suaugusieji, kurių imunitetas silpsta ar nebuvo atnaujintas, taip pat gali susirgti, tačiau ligos eiga dažniausiai būna lengvesnė, ypač paskiepytiems asmenims.

Rizikos veiksniai

Didžiausia rizika kyla tiems, kurie nebuvo skiepyti ar kurių imunitetas nuo vakcinos laikui bėgant sumažėjo. Kūdikiams, kuriems nėra suėję pora mėnesių, skiepai dar nėra leidžiami, tad jie pažeidžiamiausi nuo pat gimimo. Taip pat reikia žinoti, kad net ir paskiepyti asmenys gali susirgti kokliušu, tačiau daug rečiau ir paprastai lengvesne ligos forma.

• Dažniausiai simptomai būna menkesni ir trunka trumpiau
• Kosulio priepuolių gali būti mažiau ir jie ne tokie ryškūs

Galimos komplikacijos

Kokliušas ypač pavojingas mažiems kūdikiams – stiprūs kosulio priepuoliai gali sutrikdyti kvėpavimą ir netgi stabdyti deguonies tiekimą organizmui. Sunkiais atvejais tai gali sukelti komplikacijų, pvz.:

• Smegenų pažeidimą ar kraujavimą smegenyse
• Plaučių uždegimą
• Priepuolius ar traukulius
• Trumpalaikes kvėpavimo pauzes

Kūdikius iki metų, turinčius kokliušo požymių, reikėtų prižiūrėti ypač atidžiai. Kartais prireikia ir gydymo ligoninėje. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems liga dažniausiai būna lengvesnė, tačiau stiprus kosulys vis tiek gali sukelti komplikacijų, tokių kaip:

• Plaučių uždegimas
• Pilvo sienos išvaržos
• Kraujagyslių plyšimai
• Krentančios šonkaulių traumos
• Šlapimo nelaikymas
• Miego sutrikimai

Diagnozavimas

Kokliušo simptomai panašūs į kitų kvėpavimo takų ligų, todėl atskirti jį ankstyvoje stadijoje nėra paprasta. Diagnozė dažniausiai patvirtinama tyrimais:

• Paimamas nosiaryklės tepinėlis, kuriame ieškoma infekciją sukeliančių bakterijų
• Kraujo tyrimas gali parodyti padidėjusį leukocitų kiekį
• Krūtinės rentgenograma gali padėti įvertinti ar nėra uždegiminių pakitimų plaučiuose, ypač įtariant plaučių uždegimą

Kaip gydomas kokliušas?

Geriausią rezultatą duoda anksti pradėti antibiotikai, tačiau neretai diagnozė nustatoma per vėlai, todėl gydymas būna mažiau veiksmingas. Kosulį malšinantys ar atsikosėjimą skatinantys vaistai kokliušo atveju nepadeda.

Jei plikų kosulio priepuoliai trukdo valgyti ar gerti, didėja dehidratacijos rizika – tokiais atvejais būtina kuo skubiau pasikonsultuoti su gydytoju.

Namų priežiūra

• Pailsėkite – organizmui reikia jėgų kovoti su liga
• Rinkitės mažesnes, bet dažnesnes maisto porcijas, kad išvengtumėte vėmimo dėl stipraus kosulio
• Stenkitės, kad aplinkoje būtų švarus, nevarginantis oras – venkite dulkių ir dūmų
• Būtinai išgerkite pakankamai vandens ar kitų skysčių, kad nesusidarytų dehidratacija

Kokliušą galima kontroliuoti skiepijantis

Vienas svarbiausių būdų išvengti kokliušo – skiepytis laiku. Kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus turėtų būti skiepijami pagal nustatytą kalendorių: kas du mėnesius pirmuosius šešis mėnesius, vėliau tarp 15–18 mėn., ir dar kartą nuo 4 iki 6 metų.

Vyresni vaikai turi būti revakcinuojami Tdap vakcina paauglystėje (11-12 metų) ir kas 10 metų suaugusiems. Nėščiosioms rekomenduojama papildoma dozė paskutinio nėštumo trimestro pradžioje. Suaugusieji, kurie nėra skiepyti ar negavę pastiprinamosios dozės, vakciną gali gauti bet kada, o susižeidus ar nudegus, kartais būtina papildoma dozė anksčiau nei kas 10 metų.

• Po vakcinacijos gali pasireikšti paraudimas ar niežulys dūrio vietoje, silpnas karščiavimas, galvos ar skrandžio skausmas, mieguistumas, pykinimas ar viduriavimas.

Kiti apsaugos būdai

• Jei šeimoje yra sergantis kokliušu – jis turi dengti burną čiaudėdamas ar kosėdamas, dažnai plauti rankas ir, jei įmanoma, dėvėti kaukę būnant arti kitų žmonių
• Po kontakto su sergančiuoju gydytojas gali skirti antibiotikų ligos prevencijai – ypač jei esate nėščia, turite gretutinių ligų, esate jaunesnis nei 12 mėnesių ar gyvenate su pažeidžiama grupe

Prognozė ir eiga

Paprastai pirmiausia juntami peršalimą primenantys simptomai, kurie gali trukti iki dviejų savaičių, o vėliau pereinama prie užsitęsusių kosulio epizodų, trunkančių 10 ar daugiau savaičių. Ligos gijimas dažniausiai užtrunka, o varginantis kosulys gali užsitęsti ir kelis mėnesius, ypač jei diagnozė nustatoma pavėluotai.

pagrindiniai dalykai, kuriuos verta žinoti

• Kokliušas – stipriai užkrečiama kvėpavimo takų bakterinė liga, galinti būti pavojinga kūdikiams.
• Pasireiškia stipriais kosulio priepuoliais, kuriems dažnai būdingas klykiantis garsas įkvėpimo metu.
• Kūdikių ir vaikų apsaugai būtini laiku atlikti skiepai, imunitetas prisimenamas po 10 metų revakcinacijos.
• Jei kosulys neslopsta ilgiau nei savaitę, ypač jei kartu pasireiškia užspringimo ar uždusimo simptomai, svarbu kreiptis į gydytoją.