Kaip dažnas kūno drebulys rodo emocinį jautrumą?

Kūno drebulys dažnai laikomas fizine reakcija į šaltį, ligą ar fizinį krūvį. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog pasikartojantys ar staiga pasireiškiantys kūno drebulio epizodai gali būti tiesiogiai susiję su emociniu jautrumu ar net nerimo sutrikimais. Dažnas drebulys gali siunčti signalą apie mūsų vidinę emocinę būseną, o tai vertinga informacija tiek žmogui, tiek sveikatos specialistui. Kaip atpažinti, kada drebulys yra emocijos, o ne fizinio negalavimo ženklas ir kaip šiuo atveju elgtis?

Kas yra kūno drebulys ir kodėl jis atsiranda?

Kūno drebulys – tai greiti, nepilnai kontroliuojami raumenų susitraukimai, kurie dažniausiai pasireiškia rankose, kojose ar net visame kūne. Fiziologiškai drebulys dažniausiai kyla kaip apsauginė organizmo reakcija – pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku mūsų kūnas dreba norėdamas generuoti šilumą. Tačiau drebulys gali kilti ir dėl įvairių emocinių veiksnių bei psichologinių būsenų.

Nerimo ir streso įtaka drebulio pasireiškimui

Emocinis stresas ir nerimas dažnai išprovokuoja kūno drebulį. Tyrimai parodė, kad išgyvenant stiprias emocijas, ypač nerimą, streso hormonai (pvz., adrenalinas) aktyvina simpatiškąją nervų sistemą, kuri paruošia kūną „kovok arba bėk“ reakcijai. Vienas iš šailinių šios reakcijos požymių būtent ir yra drebulys. Tai savotiška instinktyvi reakcija, kurią paveldėjome iš protėvių – kai susidūrę su grėsme jie jautė stiprius impulsus ruoštis fiziniam veiksmui.

Emocinis jautrumas: kaip jis pasireiškia per kūną?

Emocinis jautrumas – tai gebėjimas intensyviai išgyventi vidines būsenas, įskaitant džiaugsmą, liūdesį, pyktį ar baimę. Tokie žmonės paprastai turi stipresnes kūno reakcijas į emocinius dirgiklius. Dažnas ir stiprus drebulys, kylantis net ir esant menkam stresui ar stiprioms emocijoms, gali būti vienas iš tokių jautrumo rodiklių.

Kūno reakcijos ir emocijų ryšys

• Sumažėjęs kontrolės jausmas. Gavęs stiprų emocinį impulsą, žmogus gali nebesuvaldyti savo kūno reakcijų ir jausti nekontroliuojamą drebėjimą.
• Kartu pasireiškiantys simptomai. Drebulį lydi ir kiti požymiai – pagreitėjęs širdies plakimas, padidėjęs prakaitavimas, dusulys, pilvo skausmas.
• Priklausomybė nuo situacijos. Drebulys dažniausiai atsiranda prieš svarbius įvykius, viešą kalbą, sunkius pokalbius, o susitvarkius su emocijomis – praeina savaime.

Mitų paneigimas: ar emocinis drebulys visada reiškia fobiją ar ligą?

Neretai klaidingai manoma, kad dažnas kūno drebulys – neišvengiamai rimtos sveikatos ar psichikos problemos rezultatas. Tačiau emocinis jautrumas – natūrali žmogaus savybė, ir drebulys gali būti laikinas, iššauktas tam tikrų situacijų, streso ar nuovargio. Jis ne visada signalizuoja apie lėtinį nerimo sutrikimą ar kitą ligą.

Kada verta sunerimti?

• Drebulys labai stiprus, kartu pasireiškia galvos svaigimas, alpimas, sutrinka kalba ar judesiai – tuomet būtina kreiptis į gydytoją.
• Drebulys nesiliauja net ir pasibaigus stresinei situacijai, trunka ilgiau nei kelias dienas ar savaites.
• Drebulį lydi nuolatinis nerimas, depresijos požymiai, pasikartojantys panikos priepuoliai.

Tokiais atvejais rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba psichologu, kuris padės nustatyti priežastį ir parinks tinkamą pagalbą.

Kaip suvaldyti emocijų sukeltą drebulį?

Daugeliu atvejų paprastos strategijos padeda sumažinti arba visai išvengti drebulio, susijusio su emociniu jautrumu.

Praktiniai patarimai

• Gilūs kvėpavimo pratimai. Lėti ir gilūs įkvėpimai padeda sumažinti streso hormonų lygį, normalizuoja širdies ritmą ir slopina drebulio impulsą.
• Fizinė veikla. Trumpa mankšta, pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai padeda atitraukti dėmesį nuo emocijų ir „pašiurpusią“ energiją panaudoti prasmingai.
• Mindfulness praktikos. Dėmesingo įsisąmoninimo ar meditacijos pratimai padeda išmokti priimti ir stebėti savo emocijas, nesureikšminant jų poveikio kūnui.
• Apie savo būseną pasikalbėti su artimaisiais ar specialistu. Dalijimasis padeda sumažinti įtampą ir kartais patį drebulį.

Kūno drebulio ir emocinio jautrumo ilgalaikės pasekmės

Dažnas kūno drebulys, kylantis dėl emocijų, neturi ilgalaikio žalingo poveikio sveikatai, jei nevirsta nuolatiniu nerimu ar panikos sutrikimu. Tačiau neatsižvelgiant į šiuos signalus ar bandant viską ignoruoti, ilgainiui gali susiformuoti nedrąsos, socialinio nerimo ar net depresijos apraiškos. Svarbu išmokti suprasti savo kūno siunčiamus signalus ir juos atpažinti, kad būtų galima laiku imtis tinkamo veiksmo.

Kada drebulys būna kitų sveikatos sutrikimų ženklas?

Nors didžioji dalis kūno drebulio atvejų susiję su emociniu jautrumu ar nervinėmis reakcijomis, nedera pamiršti, jog kartais tai gali reikšti ir neurologinius, endokrininius ar kitus sveikatos sutrikimus: skydliaukės funkcijos sutrikimus, Parkinsono ligą, infekcijas. Jei drebulys pasikartoja dažnai, yra labai stiprus, lydimas kitų nerimą keliančių simptomų (karščiavimas, svorio kritimas, nuolatinis nuovargis), būtina pasitarti su gydytoju.

Išvada: emocinis drebulys – natūrali kūno reakcija, kurią verta pažinti

Kūno drebulys – dažnas emocinio jautrumo palydovas, ypač patiriant stresą, išsigandus ar susijaudinus. Moksliniai duomenys rodo, kad toks drebulys susijęs su natūraliomis kūno reakcijomis į stiprias emocijas ir nebūtinai signalizuoja apie sveikatos sutrikimus. Svarbu stebėti, kokiomis aplinkybėmis pasireiškia drebulys, išmokti jį atpažinti ir imtis paprastų streso valdymo būdų. Taip galėsite palaikyti savo kūno ir emocinę pusiausvyrą bei laiku pastebėti, jei reikėtų rimtesnės pagalbos.