Kodėl per stiprus džiaugsmas sukelia galvos skausmą

Ar kada pastebėjote, kad po itin stipraus džiaugsmo momento, juoko priepuolio ar netikėtai jus užplūdusios laimės emocijos, prasidėjo galvos skausmas? Daugeliui žmonių tai atrodo paradoksalu – juk įprastai galvos skausmus siejame su stresu, pervargimu ar nerimu, tačiau stiprūs teigiami išgyvenimai taip pat gali išprovokuoti šį nemalonų pojūtį. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl stiprus džiaugsmas gali sukelti galvos skausmą, kokios yra pagrindinės to priežastys ir ką daryti, jei tai nutinka jums.

Kas vyksta su kūnu stipraus džiaugsmo metu?

Stiprus džiaugsmas, kaip ir stresas ar nerimas, sukelia fiziologinius pokyčius organizme. Kai patiriame intensyvias emocijas, mūsų kūnas išskiria neurotransmiterius – chemines medžiagas, kurios perduoda signalus tarp nervinių ląstelių. Džiaugsmas dažnai susijęs su dopamino, serotonino ir endorfinų šuoliais, tačiau kartu aktyvuojama ir autonominė nervų sistema.

Labai stipri ar staigi emocija sukelia šiuos organizmo atsakus:

• Greitesnis širdies plakimas
• Padidėjusi kraujotaka
• Kvėpavimo padažnėjimas
• Raumenų įtampa
• Kraujagyslių susitraukimas arba išsiplėtimas

Šie fiziologiniai pokyčiai ne visada jaučiami, tačiau jie gali prisidėti prie galvos skausmo atsiradimo, ypač jei žmogus yra jautresnis arba linkęs į tam tikras galvos skausmo rūšis.

Kaip stiprus džiaugsmas išprovokuoja galvos skausmą?

Emocijų sukeltas kraujospūdžio ir kraujotakos pokytis

Stiprios emocijos gali staigiai padidinti arba sumažinti kraujospūdį, o kartais – sukelti greitus kraujagyslių pokyčius smegenyse. Šie pokyčiai gali suerzinti nervų galūnėles ar spausti tam tikras smegenų sritis, todėl galvos kraujagyslės trumpam susiaurėja ir vėl atsipalaiduoja. Toks staigus kraujagyslių pokytis yra vienas dažniausių galvos skausmo paleidimo mechanizmų.

Deguonies pokyčiai dėl juoko ar verksmo

Intensyviai juokiantis ar verkiant, kvėpavimas tampa nenuoseklus, dažnai – paviršutiniškas. Tai gali lemti trumpalaikį deguonies trūkumą smegenyse, kuris taip pat prisideda prie galvos skausmo. Kartais juoko priepuolis sukelia netgi hiperventiliaciją (per greitą kvėpavimą), dėl kurios sumažėja anglies dioksido kiekis kraujyje, dirginamos smegenų dangalai ir įsijungia galvos skausmo mechanizmas.

Raumenų įtampa ir galvos skausmas

Stiprios emocijos – tiek teigiamos, tiek neigiamos – sukelia nevalingą raumenų įtampą. Ypač įsitempia kaklo, pečių juostos ir veido raumenys. Dėl jų spaudimo ir įtampos gali atsirasti vadinamasis įtampos tipo galvos skausmas, kuris apibūdinamas kaip spaudžiantis arba veržiantis jausmas per kaktą, smilkinius ar pakaušį.

Kokie galvos skausmo tipai susiję su stipriu džiaugsmu?

„Juoko galvos skausmas“

Nors retas, tačiau dokumentuota galvos skausmo rūšis, kai skausmas pasireiškia būtent po intensyvaus juoko. Dažniausiai skausmas atsiranda staiga, jaučiant jį kaktos arba pakaušio srityje, trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Tokį skausmą dažniau patiria žmonės, turintys migrenos polinkį ar jautresnes galvos kraujagysles.

Emocinė migrena

Migrena – viena dažniausių neurologinių ligų, pasireiškianti pulsuojančiu, dažnai vienašaliu galvos skausmu. Emociniai išgyvenimai, įskaitant itin stiprų džiaugsmą, yra žinomi kaip migrenos priepuolių paleidikliai. Emocinis „šokas“ gali sukelti cheminių medžiagų pusiausvyros pokyčius smegenyse, kas išprovokuoja migrenos mechanizmus.

Įtampos tipo galvos skausmas

Šio tipo galvos skausmas dažnai siejamas su fizine ar emocine įtampa. Jis pasižymi lėtiniu, maudžiančiu, veržiančiu pojūčiu galvos ar kaklo srityje. Ypač dažnai toks skausmas gali pasireikšti po ilgų juoko protrūkių ar įtempto emocinio patyrimo.

Mitai apie džiaugsmą ir galvos skausmą

• Mitas: Tik neigiamos emocijos sukelia galvos skausmą.
  Faktas: Bet kokios stiprios emocijos – tiek teigiamos, tiek neigiamos – gali paveikti mūsų organizmą ir sukelti galvos skausmo priepuolį.
• Mitas: Džiaugsmo metu atsiradęs skausmas – pavojingas.
  Faktas: Daugeliu atvejų, staigus galvos skausmas po stipraus džiaugsmo yra nepavojingas ir praeina savaime. Vis dėlto, jei tokie epizodai dažnėja ar skausmas labai intensyvus, verta pasitarti su gydytoju.
• Mitas: Galvos skausmas po džiaugsmo reiškia, kad neturėtume patirti stiprių emocijų.
  Faktas: Emocijos yra pagrindinė žmogaus psichikos dalis, o galvos skausmas neturėtų atgrasyti nuo natūralių išgyvenimų. Svarbu tinkamai reaguoti ir rūpintis savimi.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dažnai galvos skausmas po stiprių emocijų greitai praeina, kartais verta susirūpinti. Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Galvos skausmas yra labai stiprus arba staiga blogėjantis
• Jis atsiranda pirmą kartą gyvenime be aiškios priežasties
• Skambiai juokiantis ar verkiant pasireiškia sąmonės praradimas, pykinimas, kartus vėmimas
• Galvos skausmą lydi regėjimo, kalbos, judesių sutrikimai
• Skausmai kartojasi dažnai ir trikdo kasdienį gyvenimą

Ką daryti, jei galvos skausmas pasireiškia po džiaugsmo?

• Atsigręžkite į savo kūno siunčiamus signalus – pajutę skausmą, trumpam nusiraminkite, pagulėkite tamsesnėje patalpoje.
• Pamėginkite atsipalaiduoti, lėtai ir giliai kvėpuoti.
• Sergantiems migrena padeda vėsus (arba, priešingai, šiltas) kompresas ant kaktos ar pakaušio.
• Įtemptų pečių ir kaklo raumenų masažas gali sumažinti įtampos tipo galvos skausmą.
• Jeigu žinote, kad esate jautrūs stiprioms emocijoms, stenkitės „išlieti“ džiaugsmą neperlenkdami lazdos – pavyzdžiui, dažniau ilsėkitės, venkite pernelyg intensyvių emocinių šuolių.

Išvados: džiaugsmas ir sveikata – subtili pusiausvyra

Apibendrinant, stiprus džiaugsmas ar intensyvus juokas retkarčiais gali sukelti galvos skausmą dėl įvairių fiziologinių procesų – nuo kraujotakos pokyčių iki raumenų įtampos bei kvėpavimo sistemos svyravimų. Dažniausiai tai nėra pavojinga, tačiau verta įsiklausyti į savo kūno signalus, ypač jei skausmai kartojasi ar įgyja naują pobūdį. Džiaugsmas – natūrali ir itin svarbi emocija mūsų gyvenime, todėl nereikia jo vengti, bet svarbu suprasti, kaip mūsų organizmas į jį reaguoja ir kaip galime palaikyti sveiką emocinę pusiausvyrą.