Kodėl norisi dažnai kvėpuoti per burną susijaudinus

Ar pastebėjote, kad esant susijaudinimui ar patiriant stresą nesąmoningai imame dažniau kvėpuoti per burną? Tokia situacija pažįstama daugeliui, tačiau kodėl taip nutinka? Kvėpavimas per burną gali būti laikinas organizmo atsakas į emocinę įtampą, tačiau dažnai randame vis dar gana painių ar net klaidinančių paaiškinimų. Aptarsime, kodėl mūsų kūnas reaguoja būtent šitaip, kuo burninis kvėpavimas skiriasi nuo kvėpavimo pro nosį, kaip tai susiję su streso reakcija, ar verta sunerimti bei ką galima padaryti, kad sumažintume šį įprotį.

Kaip kvėpavimas keičiasi patiriant emocinę įtampą?

Streso reakcija ir autonominė nervų sistema

Stresas ir emociniai išgyvenimai tiesiogiai veikia mūsų kvėpavimo modelius. Kūnas turi „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) atsaką, kontroliuojamą simpatinės nervų sistemos. Patyrus baimę, stresą ar stiprų susijaudinimą, simpatinė sistema sukelia fiziologinius pokyčius: padažnėja širdies plakimas, pakyla kraujospūdis bei pagreitėja kvėpavimas.

Šio atsako metu dažnas žmogus pradeda kvėpuoti ne pro nosį, kaip yra fiziologiškai natūraliausia, bet per burną. Taip organizmas stengiasi greitai aprūpinti kraują deguonimi, nes pasiruošia kovai arba bėgimui. Tai evoliucinis palikimas – anksčiau tokia reakcija padėdavo išgyventi realių grėsmių akivaizdoje.

Ar kvėpavimas per burną yra efektyvesnis?

Burninis kvėpavimas leidžia vienu metu įkvėpti daugiau oro, tačiau nosis atlieka svarbias funkcijas: drėkina, šildo ir filtruoja orą, praturtina jį azoto oksidu, svarbiu imunitetui bei kraujotakai. Nuolatinis kvėpavimas per burną gali būti neefektyvus, nes prarandame visas šias apsaugas ir palaipsniui formuojame paviršutinišką, greitesnį, bet mažiau gilų kvėpavimą.

Kodėl susijaudinus atsiranda poreikis kvėpuoti per burną?

Fiziologinės priežastys

Emocinis susijaudinimas dažnai sutrikdo įprastas organizmo funkcijas. Didėjant stresui, pasikeičia raumenų tonusas, įsitempia diafragma bei krūtinės ląstos raumenys. Dėl šių pokyčių gali būti sunkiau kvėpuoti giliau per nosį, tad nesąmoningai pasirenkame „greitesnį kelią“ – kvėpavimą per burną.

Kitas svarbus faktorius yra seilėtekio sumažėjimas streso metu. Kai burna išdžiūsta, žmonėms norisi ją sudrėkinti, todėl pradeda dažniau ją atverti ir kvėpuoti per burną. Tai – natūralus refleksas, skirtas palengvinti kvėpavimą ir kalbėjimą, ypač jei žmogus turi viešo kalbėjimo, nerimo ar panikos epizodų istoriją.

Psichologiniai ir elgesio veiksniai

Nerimą patiriantys žmonės dažnai linkę „hiperventiliuoti“ – kvėpuoti daug ir greitai. Kvėpuojant per burną oras įkvepiamas paviršutiniškai, netgi gali prasidėti galvos svaigimas ar lengvas apsvaigimas dėl per didelio deguonies kiekio ir per mažo anglies dioksido išlaikymo. Toks kvėpavimas gali tapti nesąmoningu įpročiu – ypač jei streso metu žmogus pamiršta sutelkti dėmesį į kvėpavimą pro nosį.

Ar dažnas kvėpavimas per burną kenksmingas?

Ilgalaikė rizika

Trumpalaikis kvėpavimas per burną streso metu paprastai nėra žalingas, tačiau jei tai tampa įpročiu, gali kilti problemų:

• Išsausėja burnos gleivinė, didėja dantų ėduonies bei dantenų ligų rizika
• Padidėja kvėpavimo takų infekcijų pavojus
• Sukelia miego kokybės sutrikimų (ypač jei kvėpuojama per burną naktį)
• Silpnėja nosies filtravimo funkcijos, padaugėja alergenų, dulkių ir mikrobų patekimo į organizmą
• Formuojasi netaisyklinga laikysena ir veido raumenų tonusas

Pastebima, kad vaikai, kurie dažnai kvėpuoja per burną, yra linkę turėti netaisyklingą sąkandį ar siauresnį gomurį.

Kada vertėtų susirūpinti?

Jeigu kvėpavimas per burną tęsiasi ir po stresinės situacijos, tampa nuolatinis, pasireiškia net ir ramybės metu arba naktį – verta pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali būti kvėpavimo takų obstrukcijos, polipų, alergijų ar net miego apnėjos požymiai.

Kaip sumažinti norą kvėpuoti per burną susijaudinus?

Sąmoningas kvėpavimas ir relaksacijos metodai

Vienas efektyviausių būdų – išmokti sąmoningai kvėpuoti per nosį, net susidūrus su emociniu iššūkiu. Naudingi pratimai:

• Kvėpavimas diafragma: pasistenkite, kad kvėpuojant kilotų pilvas, o ne krūtinė. Įkvėpkite per nosį, iškvėpkite per nosį arba lėtai per burną.
• 4-7-8 metodas: įkvėpkite per nosį 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 7 sekundes, iškvėpkite per burną 8 sekundes.
• Alternatyvus nosies kvėpavimas: užspauskite vieną šnervę, giliai įkvėpkite per kitą, pakeiskite ir kartokite.

Šie pratimai ne tik skatina ramesnį kvėpavimą per nosį, bet ir mažina bendrą įtampą, lėtina širdies ritmą. Reguliarus sąmoningo kvėpavimo mokymasis gali sumažinti hiperventiliaciją ir pagerinti savijautą stresinėse situacijose.

Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai

Užtikrinkite, kad patalpoje esantis oras nebūtų per sausas, stenkitės vengti dulkių ir alergenų, palaikykite tinkamą burnos higieną. Jeigu burnos kvėpavimą lemia nosies užgulimas ar alergijos – būtina gydyti pagrindinę priežastį.

Dažniausi mitai apie burnos kvėpavimą ir streso reakciją

• Mitas: kvėpuoti per burną – „blogai“ visada.
  Faktas: trumpam, ypač fizinės ar emocinės įtampos metu, tai visiškai natūralu. Problema kyla tik tada, kai įprotis tampa nuolatinis.
• Mitas: burna leidžia įkvėpti daugiau deguonies – todėl tai geriau.
  Faktas: nosies kvėpavimas efektyvesnis medžiagų apykaitai ir imuninei apsaugai – ilgalaikėje perspektyvoje jis kur kas naudingesnis.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei dažnai kvėpuojate per burną net ir nesant stipraus streso, jaučiate lėtinį nuovargį, kosulį, turite kvėpavimo per nosį sunkumų ar miegant dažnai atsiveria burna, būtinai pasitarkite su gydytoju. Kartais tokie simptomai rodo rimtesnes kvėpavimo sistemos problemas, kurioms reikia medicininės pagalbos.

Apibendrinimas

Sustiprėjęs noras kvėpuoti per burną susijaudinus – natūrali, fiziologinė organizmo reakcija į stresą ir emocinį sujaudinimą. Visgi svarbu stebėti, ar šis įprotis netampa nuolatiniu, nes tuomet gali padidėti įvairių sveikatos problemų rizika. Sąmoningas kvėpavimo treniravimas, dėmesys savo aplinkai ir pagrindinių kvėpavimo takų ligų prevencija padeda išlaikyti gerą savijautą ir kvėpavimo kokybę kasdienybėje.