Kodėl jaučiate „adatas“ kojose per susitikimus

Jei susitikimų ar ilgesnių posėdžių metu pajuntate nemalonų „adatėlių“, dilgčiojimo arba nutirpimo pojūtį kojose, nesate vieni. Šis jausmas ne tik erzina – kartais jis užduoda klausimų apie mūsų sveikatą ar netgi darbo aplinką. Mediciniškai šis pojūtis vadinamas parestezija, o priežasčių, kodėl toks pojūtis atsiranda sėdint ilgą laiką, yra keletas. Kaip šį reiškinį paaiškina mokslas? Kokias rizikas jis gali atskleisti ir kaip galima to išvengti net ir intensyviai dirbant biure?

Kas yra „adatos“ jausmas kojose?

Pojūtis, kai kojos dilgčioja, atrodo „tarsi adatėlės badytų“, dažnai pasireiškia tuomet, kai ilgą laiką sėdime toje pačioje padėtyje. Tai gali būti lydima laikino nutirpimo arba sunkumo jausmo. Šis reiškinys paprastai būna grįžtamas ir praeina vos pakeitus kūno padėtį ar atsistojus. Tačiau norint suprasti jo esmę, svarbu žinoti, kas vyksta mūsų organizme.

Kaip atsiranda parestezija?

Parestezija atsiranda tuomet, kai spaudžiami nervai arba sumažėja kraujo pritekėjimas į tam tikrą kūno dalį. Sėdint kryžiuotomis kojomis ar ilgai nejudant, galima užspausti sėdmenų arba kojų nervus. Dėl to nervinės skaidulos laikinai „užmiega“, o suaktyvėjus kraujotakai ar pašalinus spaudimą, jos siunčia neįprastus signalus į smegenis – dėl to jaučiamas „adatos“ arba dilgčiojimo pojūtis.

Kodėl tai būdinga per ilgus susitikimus?

Susitikimų metu žmonės paprastai ilgai sėdi, dažniausiai beveik nejuda. Dėl to kūno svoris koncentruojasi keliose srityse, labiausiai veikiamos sėdmens, šlaunų ir blauzdų sritys. Kai šios kūno dalys nuolat spaudžiamos į kietą paviršių be judėjimo, sutrinka kraujotaka bei nervų veikla. Taip susiformuoja sąlygos „adatos“ pojūčiui atsirasti.

Veiksniai, kurie stiprina šį pojūtį

• Neergonomiška sėdėjimo padėtis. Jei kėdė per žema arba per aukšta, galima užspausti sėdmenų nervą (nervus sciaticus) arba užlaikyti kraujo tėkmę kojose.
• Ilgalaikis nejudrumas. Kuo ilgiau nejudate, tuo labiau didėja spaudimas kraujagyslėms bei nervams.
• Kryžiuotos kojos. Dažnai kryžiuojant kojas, viena koja užspaudžiama prieš kitą, todėl jausmas gali pasireikšti greičiau.
• Per siauri drabužiai. Apsirengus siauras kelnes ar kojines, spaudimas galūnėse gali būti stipresnis.

Mokslinis paaiškinimas: kas vyksta jūsų kūne?

Kai žmogus ilgai sėdi toje pačioje pozoje, kraujas, keliaujantis iš širdies į galūnes ir atgal, gali tekėti sunkiau. Ypač užspaudžiamos giliosios venos ar arterijos, o kartu ir nervai, pavyzdžiui, sėdmenų nervas. Šiuo atveju nervai, netekę pakankamo deguonies ir maistinių medžiagų, laikinai sumažina savo veiklą, o grįžus kraujotakai, nervai atsinaujina ir siunčia stipriu „pulsu“ elektrinius impulsus. Jie mūsų smegenyse suvokiami kaip dilgčiojimas ar „adatos“ pojūtis.

Ar šis pojūtis pavojingas?

Trumpalaikis „adatų“ pojūtis, kuris praeina pakilus ar sujudėjus, paprastai nėra pavojingas. Tai natūrali nervų reakcija į spaudimą ar sumažėjusią kraujotaką. Tačiau jei nutirpimas ar dilgčiojimas neišnyksta, stiprėja, sukelia skausmą ar apima abi galūnes be aiškios priežasties – būtina pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai gali byloti apie rimtesnes neurologines ar kraujagyslių problemas, pavyzdžiui, diabetinę neuropatiją, periferinės arterijos ligą ar net išsėtinę sklerozę.

Išsklaidome mitus

• Mitai apie vitaminų trūkumą: Nors B grupės vitaminų trūkumas gali ilgainiui sukelti nuolatinį dilgčiojimą ar paresteziją, trumpalaikis „adatų“ pojūtis dažniausiai susijęs su mechaniniu spaudimu.
• Mitai apie kraujo užsistovėjimą: Dažnai manoma, kad kraujas „sukyla“ kojose. Iš tiesų, trumpalaikis dilgčiojimas nėra pavojingas ir nesusijęs su rimta kraujotakos staze. Tačiau jei kojos patinsta, vėsta ar keičia spalvą, rekomenduojama pasitarti su specialistu.

Kaip išvengti „adatos“ pojūčio per susitikimus?

Paprasti judesiai – didelė nauda

Net ir per ilgiausias darbo valandas galime imtis keleto paprastų prevencijos priemonių:

• Kartą per 20-30 minučių pajudinkite kojas, pasukite jas į šonus ar pamiklinkite pirštus.
• Protarpiais atsistokite, apsilankykite prie lango ar atlikite trumpą tempimo pratimų seriją.
• Venkite kryžiuoti kojas ar jas statyti viena ant kitos.
• Pasirūpinkite, kad kėdė būtų tinkamo aukščio – pėdos turėtų liesti žemę, o keliai būti sulenkti 90 laipsnių kampu.
• Apsirenkite patogiais, kraujotakos netrikdančiais drabužiais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Daugumoje atvejų „adatos“ kojose susitikimo metu – nepavojingas ir laikinas reiškinys. Tačiau jei nuolat jaučiate stiprų nutirpimą, silpnumą, jei pojūtis pasireiškia ne tik po ilgesnio sėdėjimo, bet ir ramybės būsenoje, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač, jei šie simptomai pasikartoja ar būna kartu su pusiausvyros, judesių kontrolės sutrikimais.

Išvada

Nemalonus „adatos“ jausmas kojose per susitikimus – dažnai nekalta ir lengvai paaiškinama reakcija į ilgą sėdėjimą bei sumažėjusią kraujotaką ar spaudžiamus nervus. Šio pojūčio galima išvengti ar jį sumažinti reguliariai judant, pasirūpinus ergonomiškomis darbo sąlygomis ir atkreipus dėmesį į kūno signalus. Jei panašūs simptomai kartojasi nuolat ar kelia nerimą, verta pasikonsultuoti su sveikatos specialistu – taip užtikrinsite savo gerą savijautą darbinėje aplinkoje ir už jos ribų.