Kaip jūsų kūnas reaguoja į slopinamą pyktį

Ar kada nors esate pajutę stiprų pyktį, tačiau pasirinkote jį nuslėpti ar nuslopinti, manydami, kad taip išvengsite konfliktų ar nepatogumų? Nors trumpalaikėje perspektyvoje tai gali atrodyti tarsi protinga išeitis, ilgesnėje – jūsų kūnas taip pat „susirūpina“. Naujausi tyrimai rodo, kad užgniaužtas pyktis gali sukelti ne tik psichologinių, bet ir fizinių sveikatos problemų. Suprasti, kaip jūsų organizmas reaguoja į slopinamą pyktį, gali padėti geriau valdyti emocijas bei išlaikyti sveikatą.

Kas vyksta kūne, kai pykčio nesąmoningai slopinate?

Pykčio emocija yra natūralus, evoliuciškai išsivystęs atsakas į grėsmę ar neteisybę. Ji aktyvina „kovos arba bėgimo“ (angl. fight-or-flight) reakciją, kurios metu organizme pradeda vykti aiškūs fiziologiniai pokyčiai:

• Didėja širdies ritmas ir kraujo spaudimas
• Į kraują išsiskiria streso hormonai (adrenalinas, kortizolis)
• Raumenys įsitempia
• Sustiprėja dėmesys ir energijos lygis

Kai nusprendžiate, jog pyktį geriau pasilikti sau – jo neišreikšti nei žodžiais, nei veiksmais – fiziologinis pykčio mechanizmas nesustabdomas. Organizmas vis tiek gauna signalą ruoštis pavojui, bet neišeikvoja susikaupusios įtampos natūraliais būdais. Toks ilgalaikis streso būsenoje „užstrigęs“ organizmas pradeda silpti, o poveikis pasireiškia įvairiose kūno sistemose.

Pykčio slopinimo pasekmės kūnui

Širdies ir kraujotakos sistema

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad reguliariai slopinant pyktį, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Reguliarūs streso hormonų šuoliai didina kraujo spaudimą, sutrikdo širdies ritmą ir sukelia uždegiminius procesus kraujagyslėse. Kai kurių tyrimų duomenimis, žmonės, kurie vengia išreikšti pyktį, turi didesnę infarkto ir insulto tikimybę. Ilgainiui nuolatinis „vidinis verdymas“ gali lemti hipertenziją ar širdies nepakankamumą.

Virškinimo sistema

Emocinis stresas tiesiogiai paveikia virškinimo traktą: sulėtėja arba pagreitėja virškinimas, stiprėja skrandžio rūgštingumas, prasideda spazmai. Daugeliui žmonių, slopinant pyktį, pasireiškia tokie simptomai kaip pilvo skausmai, dirgliosios žarnos sindromas ar apetito pokyčiai. Lėtinė įtampa gali prisidėti prie opaligės ar kitų virškinimo sutrikimų išsivystymo.

Imuninė sistema

Streso hormonai, kurie neišsklaido susikaupusios įtampos, mažina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Pykčio slopinimas skatina lėtinį uždegimą – padidėja autoimuninių ligų ir lėtinių uždegiminių susirgimų (pvz., artrito) rizika, dažniau pasireiškia peršalimo ar gripui būdingi simptomai.

Miego kokybė

Žmonėms, kurie linkę „neparodyti“ pykčio, dažnai pasireiškia miego sutrikimai. Neišreikštos emocijos išlieka mintyse, didina nerimą ir sunkiai leidžia atsipalaiduoti. Dėl miego stygiaus dar labiau paūmėja streso hormonų lygis, silpnėja dėmesys ir darbingumas.

Poveikis emocinei sveikatai

Slopinamas pyktis stiprina vidinę įtampą, padidina irzlumą, didina nerimo bei depresijos riziką. Ilgainiui gali išsivystyti psichosomatiniai simptomai – tai reiškia, kad iš pirmo žvilgsnio nesusijusios fizinės problemos (pvz., galvos, nugaros, sąnarių skausmai) turi psichologinę kilmę. Empiriniai tyrimai rodo, kad žmonės, dažnai laikantys pyktį savyje, gali patirti nepasitenkinimą savimi, nemažą kaltės jausmą ar net turėti sunkumų užmezgant sveikus santykius.

Pykčio slopinimo mitai ir klaidingi įsitikinimai

Visuomenėje dažnai įsigalėję du kraštutinumai – vieni mano, kad pyktis visada turi būti nuslopintas „gerumo“ vardan, kiti – kad jį būtina išreikšti bet kokia kaina. Tačiau abi strategijos ne visada veiksmingos. Tiesa ta, kad svarbiausias yra pats požiūris į pyktį ir gebėjimas jį tvarkyti sąmoningai.

• Mitas: Pyktį reiškiantis žmogus visada kenkia aplinkiniams.
  Faktas: Sveikas pykčio išreiškimas (pavyzdžiui, ramiai išsakant jausmus ar ieškant kompromiso) stiprina tarpusavio santykius ir leidžia išvengti ilgalaikės įtampos.
• Mitas: Pyktis yra blogas jausmas, kurį reikia slopinti.
  Faktas: Pyktis – natūrali emocija, rodanti svarbias jums vertybes ar ribas. Jis reikšmingas norint apsiginti ar spręsti problemas.

Kaip sveikai išreikšti pyktį?

Ne visi pykčio valdymo metodai yra saugūs ar efektyvūs. Pasak psichologų, svarbiausia – ieškoti balanso tarp slopinimo ir destruktyvaus pykčio išliejimo.

Praktiniai patarimai

• Atpažinkite pyktį anksti. Pastebėkite pirmuosius įtampos, raudonavimo ar raumenų įsitempimo požymius. Taip bus lengviau jį valdyti.
• Išmokite apie pyktį kalbėti. Naudokite „aš“ teiginius (pvz., „jaučiu pyktį, kai…“), nepulkite, bet dalinkitės jausmais ir lūkesčiais.
• Giliai kvėpuokite arba trumpam pasitraukite. Gilus kvėpavimas ar trumpa pertrauka leidžia proto ir kūno reakcijoms nuslopti bei atstatyti pusiausvyrą.
• Išreikškite emocijas kūrybiškai. Rašykite dienoraštį, pieškite, sportuokite ar užsiimkite kita veikla, padedančia išlieti įtampą nekenkiant aplinkai.
• Pajutus sunkumų kreipkitės į specialistus. Psichologo konsultacija arba streso valdymo mokymai gali padėti įgyti reikalingų įgūdžių.

Kada slopinamas pyktis tampa pavojingas?

Jei dažnai pastebite, kad nesugebate išsakyti savo jausmų, nuolat jaučiate „gumulą gerklėje“, nerimą, dažnai sergate arba kyla mintys apie depresiją – verta rimčiau sunerimti. Tokiais atvejais rekomenduojama pasikalbėti su gydytoju ar psichologu. Ignoruojant šias būsenas, gali kilti tik rimtesnių sveikatos problemų.

Išvados

Pyktis yra natūrali žmogaus emocija, signalizuojanti apie ribas ir svarbius poreikius. Pasirinkimas užgniaužti pyktį tik atrodo kaip nekenksmingas sprendimas, tačiau ilgalaikės pasekmės gali būti net labai žalingos. Sveikas pykčio atpažinimas ir išreiškimas padeda rūpintis ne tik psichine, bet ir bendra fizine sveikata. Ieškant balanso ir tinkamų emocijų valdymo būdų, galima išvengti daugelio ligų ir pagerinti gyvenimo kokybę.