Kodėl per įtampą padidėja akies jautrumas šviesai

Ar kada nors pastebėjote, kad patiriant įtampą arba stresą akys tampa jautresnės šviesai? Šis reiškinys, vadinamas fotofobija, neretai pasireiškia net tiems, kurie niekada nesiskundė regos sutrikimais. Kodėl mūsų regėjimas staiga tampa toks jautrus, kai patiriame stresą, ir ką apie tai sako mokslas? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kaip stresas veikia akių jautrumą šviesai, kokie simptomai signalizuoja apie pasaulio šviesos „perteklių“, bei ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo akis.

Kas yra akių jautrumas šviesai?

Akių jautrumas šviesai, mediciniškai vadinamas fotofobija, reiškia nemalonius ar net skausmingus pojūčius žiūrint į ryškią šviesą ar net esant įprastam apšvietimui. Šis pojūtis nėra liga, bet gali būti įvairių organizmo būklių ženklas – nuo paprasto nuovargio, migrenos iki rimtesnių nervų sistemos ar akių ligų.

Pagrindiniai fotofobijos simptomai

• Skausmas ar spaudimo jausmas akyse
• Noras užmerkti ar primerkti akis prie ryškios šviesos
• Galvos skausmas, ypač kaktos arba smilkinių srityje
• Ašarojimas, mirgėjimas ar matymo neryškumas šviečiant šviesai

Kaip stresas ir įtampa veikia regėjimą?

Stresas veikia visą organizmą, taip pat ir akis bei nervų sistemą. Streso metu organizme padidėja kortizolio ir kitų streso hormonų kiekis, kurie keičia įvairių organizmo sistemų veikimą. Dėl ilgalaikio nervinio krūvio gali pasikeisti akių kraujotaka, sausėti akies paviršius, sutrikti raumenų darbas aplink akis. Visa tai didina akių jautrumą išoriniams dirgikliams, tarp jų ir šviesai.

Stresas ir vegetacinė nervų sistema

Didelis nerimas sustiprina vegetacinės nervų sistemos aktyvumą, kurioje dominuoja simpatinė grandis. Ji yra atsakinga už „kovok arba bėk“ atsaką: padažnėja širdies ritmas, išsiplečia vyzdžiai (midriazė). Kai vyzdžiai didesni, į akis patenka daugiau šviesos, todėl jos tampa jautresnės net įprastiniam apšvietimui. Šis procesas ypač pastebimas žmonėms, kurie patiria stiprią ar užsitęsusią įtampą.

Sausų akių ir raumenų įtampos efektas

Dažnas streso palydovas – akių sausumas. Streso metu sumažėja blinkos dažnis (mirksėjimas), o sumažėjus ašarų gamybai, sumažėja natūralus akių apsaugos lygis. Tokios akys tampa labiau dirgiamos. Tuo pat metu, dėl įtampos, akių raumenys gali pervargti, atsiranda laikinų spazmų, kurie taip pat padidina šviesai jautrių mechanizmų aktyvumą.

Mokslinis paaiškinimas: kodėl šviesa tampa problema?

Fotofobijos priežastys sudėtingos ir susijusios su akių bei smegenų sąveika. Šviesos pojūtį kontroliuoja tinklainėje esantys šviesai jautrūs receptoriai (pagrinde – kūgeliai ir lazdelės). Jų siunčiami signalai per regos nervą perduodami į galvos smegenų sritį, kur apdorojamas vaizdas. Kai esame įsitempę, šie procesai būna aktyvesni, centrinė nervų sistema tampa jautresnė, todėl šviesos stimulus dažnai pajuntame kaip stipresnius nei įprastai.

Neurologinės priežastys

Nustatyta, kad kai smegenys gauna daugiau streso signalų, didėja visų pojūčių jautrumas. Tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės streso metu kenčia ne tik nuo šviesos dirginimo, bet ir nuo garsų, kvapų ar net prisilietimo jautrumo.

Ką daryti, jei akys tampa jautrios šviesai?

Žinant, kokius procesus sukelia įtampa, galima imtis priemonių situacijai gerinti. Svarbiausia – neignoruoti signalų, kuriuos siunčia jūsų organizmas.

Praktiniai patarimai

• Stenkitės reguliuoti darbo ir poilsio laiką – pertraukos darbo su kompiuteriu metu padės pailsinti akis.
• Dėvėkite nuo saulės apsaugančius akinius, jei šviesa lauke itin dirgina.
• Naudokite dirbtines ašaras ar drėkinančius akių lašus, jei jaučiate sausumo požymius.
• Mokykitės streso mažinimo technikų: kvėpavimo pratimai, meditacija, vaikščiojimas lauke puikiai ramina nervų sistemą ir mažina regėjimo perkrovą.
• Namuose reguliuokite apšvietimą, vengikite pernelyg ryškių ar mirksinčių lempų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu jautrumas šviesai atsiranda netikėtai, trunka ilgiau nei kelias dienas arba lydi stiprus skausmas, regos pablogėjimas, galvos svaigimas ar kiti neįprasti simptomai – būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar akių specialistu. Retais atvejais tai gali būti akių ligų, nervų sistemos pažeidimų ar net infekcijos požymis.

Paplitę mitai apie akių jautrumą šviesai ir įtampą

Vis dar tenka girdėti, kad akių jautrumas šviesai būtinai slepia rimtą ligą. Tačiau dažniausiai šis reiškinys susijęs su gyvenimo būdu, nuovargiu, įtampa ir nėra pavojingas sveikatai. Kitas paplitęs mitas – kad fotofobija gali būti „įsikalbėta“. Iš tiesų, akys – vienas iš organų, labiausiai reaguojančių į vidinį stresą ir kūno signalus, todėl šį pojūtį verta vertinti rimtai, bet nebijoti iš anksto.

Išvados: rūpinkitės savo regėjimu kasdien

Akis jautrumas šviesai per įtampą – dažnas ir natūralus reiškinys. Tai signalas, kad mūsų kūnas ir galva patiria per daug apkrovų. Laiku atpažinus šiuos ženklus, galime padėti sau: sumažinti streso lygį, tinkamai pasirūpinti akimis ir, prireikus, kreiptis į gydytojus. Rūpindamiesi savimi kasdien ir skirdami dėmesio tiek akių poilsiui, tiek vidinei ramybei, galime išvengti ne tik regėjimo problemų, bet ir daugelio kitų su gyvenimo tempu susijusių negalavimų.