Kodėl po netikėto skambučio ima skaudėti smilkinius

Ar kada pastebėjote, kad sulaukus netikėto, galbūt bauginančio skambučio, jūsų širdis ima plakti greičiau, delnai sudrėksta, o smilkinius staiga persmelkia skausmas ar spaudimas? Tokia reakcija žmonėms nėra neįprasta. Iš pažiūros paprastas kasdienis įvykis – netikėtas telefono skambutis – gali sukelti fiziologinių kūno pokyčių, tarp jų ir skausmą smilkinių srityje. Kodėl taip vyksta ir kas šį reiškinį paaiškina? Straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, susijusius organizmo mechanizmus, atskirsime faktus nuo mitų ir pateiksime naudingų praktinių patarimų.

Streso ir nerimo reakcija: organizmo savisaugos mechanizmas

Netikėtas ar nerimą keliantis skambutis dažnai suveikia kaip „staigaus pavojaus“ signalas. Mūsų organizmas į tai reaguoja automatiškai, net jei realaus pavojaus nėra. Šį atsaką lemia „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) reakcija, kurią per milijonus metų išvystė mūsų nervų sistema. Vos pajutus stresą ar baimę, centrinė nervų sistema išskiria streso hormonus – kortizolį bei adrenaliną.

Kaip stresas veikia galvos skausmus?

• Raumenų įtampa: Stresas dažnai sukelia smulkiosios galvos ir kaklo srities raumenų spazmus, ypač smilkinių, žandikaulio ar kaklo srityje.
• Kraujagyslių pokyčiai: Dėl streso išsiskyrę hormonai gali sutraukti arba išplėsti galvos srityje esančias kraujagysles. Šie pokyčiai ir sukelia „pulsuojantį“ ar spaudžiantį pojūtį smilkiniuose.
• Sąsaja su migrena: Kai kurie žmonės jautresni stresui, todėl net menki psichologiniai dirgikliai gali išprovokuoti migrenos ar įtampos tipo galvos skausmus.

Simpatinė nervų sistema: kas vyksta kūne?

Netikėtas skambutis suaktyvina simpatinę nervų sistemą. Tai lemia:

• Padidėjusį kraujo spaudimą ir pulsą
• Raumenų įsitempimą – ypač galvos, pečių ir kaklo srityje
• Sustiprėjusį kvėpavimą, dėl kurio įtampa raumenyse dar padidėja

Smilkinių skausmo priežastys po streso

Dažniausia priežastis, kodėl paskausta smilkinius po emocinio dirgiklio, yra įtampos tipo galvos skausmas. Jis apibūdinamas kaip spaudžiantis, gniaužiantis ar maudžiantis skausmas abiejose galvos pusėse, kartais sklindantis į smilkinius.

Įtampos tipo galvos skausmas

• Prasideda lėtai, dažniausiai po streso. Netikėtas skambutis gali būti pakankamas dirgiklis.
• Trunka nuo 30 minučių iki kelių valandų, kartais ilgiau, jei stresas nesumažėja.
• Nėra lydimas pykinimo ar jautrumo šviesai/triukšmui, būdingo migrenai.

Migrena – ar tai gali būti priežastis?

Migrena – antra pagal dažnumą pirminė galvos skausmo rūšis. Jai būdingas pulsuojantis, stiprus skausmas, dažniau vienoje galvos pusėje, tačiau neretai pasireiškia ir smilkiniuose. Stresas veikia kaip vienas stipriausių migrenos trigerių. Jei po skambučio jus dažnai apima stiprus, pulsuojantis skausmas, kuris gali lydėti pykinimą, jautrumą šviesai ar garsui, verta apsvarstyti migrenos diagnozę.

Paplitę mitai: ką apie galvos skausmus reikėtų pamiršti?

• Mitas: „Galvos skausmas smilkiniuose reiškia rimtą ligą.“ Dauguma ūmių, trumpalaikių skausmų – tai normali streso ar nervinės įtampos reakcija. Pavojingų būklių požymių yra daugiau (stiprus, staigus skausmas, karščiavimas, regos sutrikimai, sąmonės netekimas ir kt.).
• Mitas: „Negalima ignoruoti net menkiausio galvos skausmo.“ Jei skausmas atsiranda tik po streso ar išgąsčio, greitai praeina ir nesikartoja nuolat, tai dažniausiai nėra pavojinga.
• Mitas: „Smilkinių spaudimas visada susijęs su kraujospūdžiu.“ Aukštas kraujospūdis gali sukelti galvos skausmą, tačiau simptomai dažnai yra kitokie (pakaušio skausmas, svaigulys ir kt.).

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Daugumos atvejų trumpalaikis smilkinių skausmas dėl streso ar netikėto išgąsčio nėra pavojingas, tačiau būna ir išimčių. Nedelskite kreiptis į gydymo įstaigą, jei:

• Galvos skausmas prasideda staiga, yra stiprus (blogiausias gyvenime);
• Atsiranda kartu su regos, kalbos, judėjimo ar pusiausvyros sutrikimais;
• Lydi karščiavimas, sąmonės pritemimas, kaklo sustingimas.
• Kartojasi, stiprėja ir trukdo kasdienei veiklai.

Kaip sumažinti smilkinių skausmą po streso?

Jei skausmas nedidelis ir susijęs su netikėtu stresu, galite išbandyti šias paprastas priemones:

• Atpalaiduokite veido ir kaklo raumenis. Giliai įkvėpkite, lėtai iškvėpkite (porą minučių).
• Trumpai pasivaikščiokite grynam ore arba atsigulkite tyloje.
• Švelniai pamasažuokite smilkinius sukamaisiais judesiais.
• Įsitikinkite, kad pakankamai geriate vandens bei nealkoholinių skysčių.
• Venkite papildomų dirgiklių: ryškaus apšvietimo, triukšmo, ekranų mirgėjimo.

Jei dažnai jaučiate streso sukeliamus galvos skausmus:

• Susimąstykite apie streso valdymo metodus: meditaciją, kvėpavimo technikas, jogos ar sporto užsiėmimus.
• Laikykitės miego režimo, venkite kofeino perteklius.
• Paprastai vartojami vaistai nuo skausmo (paracetamolis, ibuprofenas) tinka, tačiau neturėtų būti nuolatinis sprendimo būdas.

Išvada: apkabinkite sveiką reakciją

Skausmas smilkiniuose po netikėto skambučio dažniausiai yra natūrali jūsų organizmo reakcija į staigų dirgiklį ar stresą. Tai nėra pavojingas simptomas, jei jis trumpalaikis ir nesikartoja nuolat. Vis dėlto, jei galvos skausmai tampa dažni, stiprūs arba lydi kitus simptomus, reikėtų pasitarti su gydytoju. Rūpinkitės savo sveikata, mokykitės valdyti kasdienį stresą ir atpažinkite, kada kūno siunčiami signalai gali reikšti rimtesnius pokyčius.