Kaip jūsų akys tampa labiau jautrios dėl emocijų

Ar kada nors pastebėjote, kad stiprios emocijos, tokios kaip liūdesys, pyktis ar net didelis džiaugsmas, gali paveikti jūsų regėjimą? Akys ne tik atspindi mūsų jausmus išraiškomis ar ašaromis, bet ir fiziologiškai reaguoja į emocinius išgyvenimus. Nors dažniausiai dėmesys skiriamas emocijų poveikiui nuotaikai ar širdies plakimui, dauguma nežino, kad stiprūs jausmai gali padidinti akių jautrumą. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kodėl emocijos paveikia akis, kaip tai pasireiškia ir kokių sprendimų galime imtis norėdami apsaugoti regėjimą.

Kaip emocijos veikia kūną ir akis?

Emocijos yra stiprios neurocheminės reakcijos. Kai patiriame stresą, baimę, liūdesį ar džiaugsmą, mūsų kūne išsiskiria hormonai, tokie kaip kortizolis ar adrenalinas. Šios medžiagos didina širdies plakimą, padeda ruošti kūną “kovai arba bėgimui”, bet jų poveikis išplinta ir į kitus organus, tarp jų – akis.

Akys kaip emocijų „veidrodis“

Akys jau seniai vadinamos sielos veidrodžiu ne be priežasties. Patyrus stiprias emocijas, mūsų akių raumenys, vyzdžių dydis, net ašarų gamyba gali keistis. Pavyzdžiui, išsigandus ar susijaudinus vyzdžiai išsiplečia, o verkiant – atsiranda ašaros. Tačiau ši reakcija susijusi ne tik su išoriniais požymiais, bet ir vidiniais procesais, galinčiais padidinti jautrumą šviesai, sausumui ar net suprastėjusiam regėjimui.

Pagrindiniai mechanizmai, kodėl akys tampa jautresnės

Nervų sistemos aktyvacija ir akių jautrumas

Kai emociškai sujaudiname, mūsų simpatinė nervų sistema tampa aktyvi. Dėl to ne tik padažnėja širdies plakimas, bet ir padidėja kraujotaka į akis, išplatėja vyzdžiai. Didesni vyzdžiai leidžia į akis patekti daugiau šviesos, todėl regos organas tampa jautresnis aplinkos vaizdams ir ryškiam apšvietimui.

Stipri emocinė reakcija, pavyzdžiui, baimė ar nerimas, gali net temporaliai sumažinti mirksėjimo dažnį. Tai reiškia, kad akies paviršius ilgiau lieka neapsaugotas, todėl gali prasidėti sausumo simptomai ar diskomfortas.

Ašarų gamybos pokyčiai

Ašarų gamyba glaudžiai susijusi su emocijomis. Verkimas, kurį sukelia liūdesys ar džiaugsmas, yra natūralus organizmo atsakas. Tačiau per didelė ašarų sekrecija gali laikinai pakeisti akies paviršiaus sudėtį, sukelti neryškų matymą arba didesnį jautrumą išoriniams dirgikliams, tokiems kaip vėjas ar dulkės.

Tuo pačiu, stresas dažnai linkęs mažinti akių ašarų gamybą ilgesniu laikotarpiu, todėl gali kilti sausų akių sindromas. Pastaroji būklė lemia akių paraudimą, deginimą, graužimą ir jautrumą šviesai.

Hormonų poveikis akims

Kortizolis, dažnai vadinamas “streso hormonu”, per ilgą laiką gali paveikti kraujagyslių būklę, netgi padidinti akių spaudimą ar paskatinti uždegiminius procesus. Tai gali sukelti diskomfortą ar padidėjusį regėjimo jautrumą. Be to, stiprus emocinis stresas gali suaktyvinti autoimunines reakcijas, kurios retais atvejais lemia lėtines akių ligas, pavyzdžiui, sausų akių sindromą ar uveitą.

Kaip atpažinti padidėjusį akių jautrumą?

Padidėjusį akių jautrumą dėl emocijų dažnai lydi šie požymiai:

• Staigus ašarojimas, nesusijęs su fiziniu dirgikliu
• Akys pradeda perštėti, parausta arba greitai pavargsta
• Padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija)
• Neryškus matymas po verksmo ar streso periodų
• Deginimas ir sausumo pojūtis akyse

Jei šie simptomai užsitęsia arba tampa nuolatiniai, rekomenduojama pasikonsultuoti su akių gydytoju, nes jie gali rodyti ne tik emocinį stresą, bet ir tam tikras oftalmologines ligas.

Mitai apie emocijų poveikį akims

Mitas: verkimas visada kenkia akims

Nors kai kas mano, kad dažnas verkimas silpnina akis, iš tiesų ašaros atlieka svarbią apsauginę funkciją. Jos padeda pašalinti dirgiklius, drėkina akies paviršių ir sumažina infekcijų riziką. Proporcingas, emocijų sukeltas verkimas nėra pavojingas; problema iškyla, jei ašarojimas tampa chroniškas arba susijęs su kitais ligų požymiais.

Mitas: emocijų nenumalšinsi, tad nieko padaryti negalima

Yra priešingai – žinodami, kaip emocijos veikia akis, galime imtis paprastų veiksmų, kad sumažintume nepageidaujamus simptomus.

Kaip pasirūpinti akimis emocijų metu?

Atpalaiduokite akis ir visą kūną

Emocinis stresas dažnai lydi raumenų įsitempimą, taip pat ir aplink akis. Sąmoningas atsipalaidavimas, gilus kvėpavimas, trumpa meditacija ar akims skirtos pratimų pertraukėlės padeda sumažinti akių nuovargį.

Pasirūpinkite tinkama akių higiena

Jeigu jaučiate ašarojimą ar sausumą, galite naudoti dirbtines ašaras (be konservantų), vengti stipriai trinti akis ir retkarčiais pailsėti nuo ekranų. Tai ypač svarbu po verksmo, kai akys labiau jautrios ir lengviau sudirginamos.

Užtikrinkite pakankamą poilsį ir miegą

Poilsis ir reguliarus miegas greitina organizmo atsistatymą po patirtų emocijų. Miego trūkumas dar labiau didina akių jautrumą ir sausumą.

Ilgalaikė pagalba – streso valdymas

Lėtinis stresas gali lemti nuolatinius akių sudirginimus. Svarbu ieškoti būdų savistatai stiprinti: vaikščiokite gryname ore, užsiimkite mėgstama veikla, kalbėkitės su artimaisiais arba profesionalais apie sunkumus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų emocijų sukeltas akių jautrumas laikinas ir praeina savaime. Tačiau jei pastebite nuolatinį paraudimą, stiprų skausmą, regėjimo pasikeitimus ar gausų ašarojimą, būtina pasikonsultuoti su akių gydytoju. Jos gali būti rimtesnės akių ligų, pvz., konjunktyvito, uždegimo ar sausų akių sindromo, požymiai.

Išvada

Akys reaguoja ne tik į išorinį pasaulį, bet ir į mūsų emocinius išgyvenimus. Per stiprias emocijas padidėjęs akių jautrumas yra natūralus fiziologinis procesas, susijęs su nervų sistemos, hormonų bei ašarų gamybos pokyčiais. Dažniausiai tokie simptomai yra laikini ir praeina nuslūgus emocijai, tačiau rūpestinga akių priežiūra bei streso valdymas padeda išvengti ilgalaikio diskomforto. O pajutus nerimą keliančius akių pokyčius, visada geriausia kreiptis į specialistus.