Kodėl per netikėtus įvykius kūnas tampa jautresnis

Neplanuoti gyvenimo pokyčiai – ar jie būtų džiugūs, ar gąsdinantys – beveik visada pažadina stiprias emocijas. Pastebėta, kad netikėtos situacijos, pavyzdžiui, staigus nelaimingas atsitikimas, netikėta gera žinia ar net gyvenamojo ritmo pokyčiai, dažnai lemia, jog organizmas tampa jautresnis: gali padidėti dirglumas, pasunkėti koncentracija, pasireikšti fiziniai simptomai, tokie kaip padažnėjęs širdies plakimas ar prakaitavimas. Kodėl taip nutinka, ką apie tai sako mokslas ir kaip galime padėti savo kūnui prisitaikyti? Šiame straipsnyje išnagrinėsime priežastis, kodėl kūnas reaguoja jautriau netikėtų įvykių metu bei kaip tai valdyti.

Kas vyksta organizme netikėtų įvykių metu?

Kai vyksta kažkas netikėto, mūsų smegenys ir kūnas nedelsdami į tai reaguoja. Tai nėra atsitiktinumas – tokia reakcija yra išlikimo mechanizmas, susiformavęs per tūkstančius evoliucijos metų.

Streso reakcija: „kovok arba bėk“

Viena iš pagrindinių kūno reakcijų į netikėtą įvykį yra vadinama „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight). Šią reakciją sukelia simpatiškoji nervų sistema. Ji aktyvuojasi, kai smegenys (ypač migdolinė liauka, atsakinga už emocijas ir baimės reakcijas) suvokia grėsmę ar netikėtą situaciją. Į kraują išskiriami streso hormonai – adrenalinas ir kortizolis.

• Širdies plakimas padažnėja, kraujospūdis pakyla, taip pagerinant raumenų aprūpinimą deguonimi.
• Praplėsta dėmesio koncentracija į grėsmės šaltinį.
• Kita kūno veikla – virškinimas, reprodukcinė sistema – tuo metu sulėtėja.

Būtent dėl šių hormoninių pokyčių ir kūnas, ir protas tampa jautresni aplinkai – padidėja net menkiausių garsų, šviesos ar kitų aplinkos detalių suvokimas. Tai padeda greitai mobilizuotis ir reaguoti jaučiamam pavojui ar svarbiam pasikeitimui.

Suvokimo (percepcijos) pokyčiai

Netikėtumo akivaizdoje mūsų sensorinė sistema – rega, klausa, jutimai – „pastiprinama“. Smegenys trumpam išjungia įprasta savisaugos filtrą ir gauna daugiau informacijos iš aplinkos, kad įvertintų, ar tikrai gresia pavojus. Todėl kai kurie žmonės nejaučia skausmo per traumas ar šoko būseną, tačiau vėliau, situacijai praeinant, jautrumas gali padidėti dėl streso hormonų pokyčių.

Kodėl per netikėtus įvykius išryškėja sustiprintas jautrumas?

Padidėjęs jautrumas po netikėtų įvykių – natūrali organizmo reakcija, tačiau mokslininkai išskiria kelias konkrečias priežastis, kodėl taip nutinka.

Hormonų įtaka

Adrenalinas ir kortizolis – pagrindiniai streso hormonai – keičia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir veiklą smegenyse. Jie stimuliuoja tam tikras sritis, kurios padidina budrumą, tačiau taip pat gali sumažinti gebėjimą spręsti sudėtingesnes problemas ar priimti logiškus sprendimus. Ilgiau trunkantis stresas ar nuolatiniai netikėtumai gali sukelti nemigą, nerimą ar net imuninės sistemos pokyčius.

Nervų sistemos jautrumas

Kartais po itin stiprių emocijų nervų sistema lieka „įkrauta“ ilgą laiką. Tai gali pasireikšti padidėjusiu jautrumu garsams, kvapams, net prisilietimui arba kai kurių žmonių – patiriamomis panikos atakomis. Ši būsena vadinama „hipervigilancija“ – pastovia, perdėta budrumo būsena, kartais išsivystanti po trauminių įvykių arba didesnio streso.

Emocinė ir kognityvinė įtampa

Netikėtumas dažnai sukelia informacijos perteklių: kyla daug klausimų, kyla noras iš karto viską suvokti ir suprasti. Smegenys tuo metu dirba intensyviau, narplioja galimas išeitis, planuoja ateities veiksmus. Tai reikalauja daug energijos, o esant ilgalaikiam spaudimui, organizmas tampa labiau pažeidžiamas pervargimui, dirglumui, jautrumui aplinkai ir net nuovargiui.

Ilgalaikės pasekmės: ką rodo mokslas?

Jeigu netikėti įvykiai dažnai kartojasi arba nuolat jaučiamas stresas, kūne įvyksta ilgalaikiai pokyčiai:

• Pablogėja miego kokybė, gali išsivystyti nemiga.
• Padidėja rizika susirgti depresija ar nerimo sutrikimais.
• Imuninė sistema tampa labiau pažeidžiama, todėl žmogus dažniau serga.
• Sustiprėja lėtinės skausmo būklės ar gali pablogėti jau egzistuojančios sveikatos problemos.

Pasak įvairių klinikinių tyrimų, ilgalaikis stresas gali paskatinti net širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą ar pablogėjimą.

Mitų atsisakymas: ar jautrumas – silpnumo požymis?

Vis dar dažnai manoma, kad sustiprintas jautrumas po streso ar netikėtų įvykių yra žmogaus silpnumo ženklas. Tačiau, remiantis šiuolaikine psichologija ir neurologija, tai – natūrali, iš anksto užkoduota išlikimo reakcija. Visi žmonės ją išgyvena, tik poveikis ir trukmė gali skirtis priklausomai nuo asmenybės, ankstesnių patirčių ar sveikatos būklės.

Neigti, slopinti ar gėdytis padidėjusio jautrumo nereikėtų – nė vienas nesame nuo to apsaugotas. Priešingai, svarbu atpažinti šias reakcijas ir mokėti jas valdyti arba laiku ieškoti pagalbos, jei pokyčiai stipriai trukdo gyvenimo kokybei.

Kaip sumažinti jautrumą po netikėtų įvykių?

Nors visiškai išvengti netikėtumų neįmanoma, tačiau įmanoma išmokti valdyti organizmo atsaką ir sumažinti ilgalaikį jautrumą. Štai keletas efektyvių būdų:

• Sąmoningas kvėpavimas. Lėtas ir gilus kvėpavimas padeda mažinti streso hormonų lygį, stiprina parasimpatinę nervų sistemą ir leidžia kūnui „atsipalaiduoti“.
• Reguliarus fizinis aktyvumas. Fizinis krūvis skatina „gerųjų“ hormonų – endorfinų – išsiskyrimą, mažina įtampą ir padeda kūnui greičiau grįžti į pusiausvyrą.
• Kokybiškas miegas. Svarbu išlaikyti miego režimą, stengtis ilsėtis pakankamai – tai padeda atsistatyti nervų sistemai.
• Emocinė iškrova. Apie savo išgyvenimus kalbėkite su artimaisiais ar specialistais, rašykite dienoraštį – tai sumažina emocinę įtampą.
• Meditacija arba relaksacija. Šios technikos įrodytai mažina nerimą ir padeda išlaikyti emocinį stabilumą.
• Jei jautrumas neišnyksta – kreipkitės į specialistą. Kartais išgyvenimai užsitęsia ar tampa pernelyg sunkūs – profesionali pagalba leidžia greičiau atgauti fizinę ir emocinę pusiausvyrą.

Kada būtina ieškoti pagalbos?

Jei po stipriai netikėto ar traumą sukėlusio įvykio nepavyksta susitvarkyti su emocijomis, nuolatos jaučiamas nerimas, miego sutrikimai, sunku susikoncentruoti ar atsiranda kitų, iki tol nebūdingų simptomų, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Tai gali būti pirmieji potrauminio streso sutrikimo (PTSS) simptomai, kurie gydomi efektyviai, jei pagalba suteikiama laiku.

Santrauka: kūno jautrumas nėra trūkumas

Netikėti įvykiai neabejotinai sustiprina kūno ir proto jautrumą aplinkai – tai normalu, natūralu ir dažnai reikalinga organizmo apsauga. Supratimas, kodėl taip reaguojame bei gebėjimas save stebėti ir padėti sau ar artimiesiems – svarbus žingsnis link emocinės ir fizinės gerovės. Priimkime jautrumą kaip natūralią išlikimo priemonę ir skirkime laiko savipriežiūrai – taip padėsime kūnui greičiau sugrįžti į pusiausvyrą, net ir susidūrus su gyvenimo netikėtumais.