Kodėl po emocinio iškrovimo norisi apsigaubti

Ar kada nors pastebėjote, kad po didesnio emocinio iškrovimo – verkimo, pykčio protrūkio ar netgi džiaugsmingo susijaudinimo – norisi apsigaubti antklode, įsisukti į pledą ar tiesiog prisiglausti prie kito žmogaus? Šis instinktyvus noras atrodo pažįstamas daugeliui, bet ar žinote, kodėl tai vyksta? Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl emocinis iškrovimas lemia poreikį apsigaubti ir kaip ši natūrali reakcija padeda atstatyti psichoemocinę pusiausvyrą.

Kas yra emocinis iškrovimas?

Emocinis iškrovimas – natūralus atsakas į stresą

Emocinis iškrovimas – tai staigus ir stiprus emocijų pliūpsnis, kuris dažniausiai kyla dėl kaupimosi, įtampos ar stipraus išgyvenimo. Tai gali būti ašarų lietus po ilgos dienos, pyktis po ginčo ar nuoširdus juokas po netikėto įvykio. Organizmui tai – būdas išreikšti ir paleisti viduje susikaupusią energiją.

Fiziniai pokyčiai emocijų metu

Stiprios emocijos sukelia fiziologinių procesų grandinę: padidėja širdies ritmas, kvėpavimas pagreitėja, kūnas kartais ima drebėti arba tvykstelėti karščio bangos. Kūnas veikiamas streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas. Šie pokyčiai rodo, kad organizmas ruošiasi veikti (vadinamoji „kovos arba bėgimo“ reakcija) arba paleidžia įtampą („išsikrovimo“ reakcija).

Kodėl norisi apsigaubti po emocijų pliūpsnio?

Saugumo ir komforto poreikis

Pagrindinė priežastis, kodėl norisi apsigaubti po stiprių emocijų, glūdi mūsų smegenyse ir instinktuose. Po emocinio iškrovimo žmogus dažnai jaučiasi pažeidžiamas – emociškai „nuogas“. Tada kyla poreikis saugumui, stabilumui, ramybei. Apsigaubimas antklode ar šiltu megztiniu – tai simbolinė „apsauga“, kuri leidžia susigrąžinti kontrolės jausmą ir sumažina nerimą.

Fizinio kontakto svarba

Mokslininkai nustatė, kad šiluma ir prisilietimas padeda žmogui nusiraminti. Kai apsigaubiame antklode ar apkabiname mylimą žmogų, mūsų smegenys gali pradėti išskirti oksitociną – taip vadinamą „meilės“ ar „prisirišimo“ hormoną. Oksitocinas padeda sumažinti kortizolio lygį, nuramina ir atkuria emocinę pusiausvyrą.

Šiluma ir nervų sistema

Šiluma veikia parasimpatinę nervų sistemos dalį, atsakingą už atsipalaidavimą. Apsigaubimas šiltais daiktais siunčia signalą smegenims: „pavojus praėjo, galima ilsėtis“. Todėl net ir trumpas laikas po antklode ar susukus į šiltą pledą iš tiesų gali sumažinti streso simptomus, sustiprinti emocinį komfortą.

Emociniai įpročiai iš vaikystės

Vaikystės patirtis formuoja suaugusiųjų elgesį

Maži vaikai dažnai ramina save apsigaubdami antklode, laikydami žaisliuką ar prisiglaudę prie artimo žmogaus. Tokie įpročiai dažnu atveju išlieka ir suaugus. „Supažindinimo su saugumu“ refleksas, įgytas vaikystėje, padeda sukurti saugumo asociacijas su prisilietimu, šiluma ar apsigaubimu.

Sensorinis komfortas – svarbus visais amžiaus tarpsniais

Sensorinė aplinka – tai mus supantys jutiminiai dirgikliai: šiluma, tekstūros, garsai. Apsigaubimas suteikia ne tik šilumos, bet ir malonų spaudimą kūnui. Tyrimai rodo, kad gilesnis prispaudimas, pavyzdžiui, specialios sunkiosios antklodės, padeda sumažinti nerimą ir netgi nemigą. Tokios priemonės veikia kaip savotiška sensorinė terapija, nuraminanti emocinius audrų padarinius.

Moksliniai argumentai ir paaiškinimas

Kūno ir proto sąveika

Psichofiziologai pabrėžia, kad kūnas ir emocijos susijusios labai glaudžiai. Apsigaubimas prisidengiant dažnai aktyvuoja vadinamąją „savęs raminimo sistemą“, kuri sumažina stresą ir padeda išsaugoti psichikos pusiausvyrą. Pastebima, kad stiprų norą apsigaubti jaučia žmonės, kuriems būdinga padidėjusi jautrumo riba ar jie labiau linkę į emocinius svyravimus.

Hormoninės reakcijos po emocinio iškrovimo

Stiprūs išgyvenimai didina adrenalino, kortizolio lygį kraujyje – šie hormonai skatina širdies darbą, raumenų įtampą, paruošia kūną „kovai ar bėgimui“. Po emocinio iškrovimo organizmas natūraliai siekia sumažinti šių hormonų kiekį, grįžti į ramesnę būseną. Tokie veiksmai kaip apsigaubimas, gilus kvėpavimas, garsų sumažinimas padeda suaktyvinti atpalaiduojančius mechanizmus ir spartina atsigavimą.

Mitai ir faktai apie emocinį komfortą

• Mitas: Apsigaubimas antklode – silpnumo požymis.
  Faktas: Tai natūralus savęs raminimo būdas, kurį rekomenduoja daugelis specialistų, siekiant sumažinti streso lygį ar net palengvinti emocinius sutrikimus. Žmonės, kurie geba pasirūpinti savo emociniu komfortu, yra mažiau linkę kaupti įtampą.
• Mitas: Tik vaikai taip elgiasi.
  Faktas: Daugybė suaugusiųjų pastebi, kad po sunkių akimirkų norisi šilumos ir saugumo – tai universali žmogiška reakcija, susijusi su pagrindiniais saugumo instinktais.

Kaip sveikai tenkinti norą apsigaubti?

Patarimai emociniam atsigavimui

• Leiskite sau apsigaubti antklode ar šiltu pledu, kai tik norisi – tai padeda greičiau atkurti vidinę pusiausvyrą.
• Kartu su šiluma, išbandykite gilų kvėpavimą arba trumpą meditaciją, kad kūnas kuo greičiau atsistatytų po streso.
• Jeigu jaučiatės labai įsitempę, pasvarstykite apie sunkesnės antklodės įsigijimą – daugeliui tai padeda geriau išsimiegoti ir mažina nerimą.
• Bendraukite su artimaisiais – net ir trumpas apsikabinimas aktyvina ramybės hormonų gamybą.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Nors noras apsigaubti emocinio iškrovimo metu yra visiškai natūralus, svarbu atkreipti dėmesį, jei tokie pojūčiai ar reakcijos tampa nuolatinės, trukdo kasdieniam gyvenimui ar lydimos užsitęsusio liūdesio ar nerimo. Tokiais atvejais rekomenduojama pasitarti su psichikos sveikatos specialistu, kuris padės nustatyti, ar reikalingas gilesnis emocinis palaikymas.

Pabaigai

Poreikis apsigaubti po emocinio iškrovimo yra natūralus žmogaus reagavimo mechanizmas, susijęs su saugumo, šilumos ir ramybės poreikiu. Bendraamžiams, šeimos nariams ar net augintiniams prisiglaudus, organizmas grįžta į įprastą būseną, sumažėja stresas. Svarbiausia – leisti sau jausti ir ieškoti tų būdų, kurie padeda greičiausiai atgauti emocinį komfortą. O jei emociniai išgyvenimai tampa per sunkūs, nedvejokite kreiptis pagalbos – emocinė sveikata tokia pat svarbi, kaip ir fizinė.