Kaip jūsų laikysena keičiasi priklausomai nuo aplinkos

Laikysena yra ne tik kūno išraiška, bet ir vidinės mūsų būklės bei išorinių sąlygų rezultatas. Dažnai nepagalvojame, kaip mūsų gyvenamosios ar darbo aplinkos, socialinės situacijos ir net asmeninis emocinis fonas gali tiesiogiai paveikti tai, kaip sėdime, stovime ar judame. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad aplinka, kurioje praleidžiame daugiausia laiko, turi didelį poveikį mūsų laikysenai, o kartu – ir fizinei sveikatai bei emocinei savijautai. Kodėl taip vyksta ir kaip galime keisti savo įpročius, kad pagerintume laikyseną kasdienybėje? Apie tai – šiame straipsnyje.

Kaip mūsų aplinka veikia laikyseną?

Aplinka laikyseną veikia dviem pagrindiniais būdais: tiesioginiu fiziniu poveikiu (pvz., baldų ergonomika, apšvietimas, grindų danga) ir netiesioginiu – psichologiniu ar socialiniu poveikiu (emocijos, socialinis spaudimas, darbo atmosfera). Suprasti šiuos ryšius svarbu, kad galėtume laiku pastebėti kylančias problemas ir užkirsti kelią galimiems laikysenos sutrikimams.

Namų aplinkos įtaka laikysenai

Daugumai žmonių namai yra vieta, kurioje praleidžiama daug laiko sėdint ar gulint. Ilgos valandos ant minkštos sofos, žemas kavos staliukas arba neergonomiška darbo vieta gali ilgainiui bloginti laikyseną. Dažnai lėtai įsiskauda nugara, pečiai palinksta į priekį, o kaklas įsitempia. Netgi kasdieniai įpročiai, pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas arba darbas iš lovos, turi įtakos raumenų disbalansui ir stuburo padėčiai.

Darbo vietos ypatumai

Biuro aplinka – viena svarbiausių laikysenos formavimosi vietų. Ilgos valandos prie kompiuterio, netinkamas kėdės aukštis ar ekrano padėtis lemia, kaip sėdime visą dieną. Tyrimai rodo, kad esant prastai ergonomikai padidėja rizika susirgti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimais: nugaros, kaklo skausmai, rankų tirpimas ar net lėtinis nuovargis. Praktiškas patarimas – reguliariai daryti pertraukėles, kėdę ir stalą derinti prie savo ūgio, naudoti pėdų atramas bei pakeisti laikyseną bent kas 30 minučių.

Viešose vietose ir judėjimo aplinkoje

Mūsų laikysena keičiasi ir priklausomai nuo to, kur esame – viešas transportas, laukimo salės, parduotuvės dažnai nesuteikia palankių sąlygų laikysenos išsaugojimui. Sunku išlaikyti taisyklingą nugaros padėtį sename autobuse ar stovint perpildytame metro, todėl organizmas instinktyviai prisitaiko prie aplinkos – pečiai įsitempia, kūnas pasilenkia į priekį ar į šoną. Ypač vaikams svarbu formuoti taisyklingus įpročius, nes jie daug laiko praleidžia mokykloje ar žaisdami lauke.

Emocinė ir socialinė aplinka

Nemažiau svarbu atsižvelgti į emocinį bei socialinį foną, kuris gali sukelti tam tikrus kūno laikysenos pokyčius. Stresas, nerimas, nuovargis ar nepasitikėjimas savimi dažnai pasireiškia kūno įtampa, susikūprinusiais pečiais, galvos nuleidimu. Tuo tarpu žmogus, esantis pozityvioje, palaikančioje aplinkoje, natūraliai išsitiesia, laikosi tiesiai, nes organizmas nereaguoja į grėsmę ar diskomfortą.

Psichologiniai veiksniai ir jų įtaka

Psichosomatiniai ryšiai tarp emocinės būsenos ir laikysenos patvirtinti daugelyje mokslinių tyrimų. Pavyzdžiui, nuolatinis stresas skatina pečių ir kaklo raumenų įtampą, kuri ilgainiui gali iššaukti stuburo deformacijas ar galvos skausmus. Kita vertus, pozityvios emocijos aktyvuoja nervų sistemą taip, kad žmogus atsipalaiduoja, sėdi ar stovi tiesiau.

Socialiniai signalai ir kūno kalba

Laikysena yra svarbi mūsų neverbalinės komunikacijos dalis. Kai jaučiamės drovūs ar nesaugūs, instinktyviai užimame uždaresnę padėtį (kūnas susigūžia, galva nusileidžia), siekdami apsisaugoti. Būdami tarp draugų, jaučiame pasitikėjimą, todėl laikysena išsilygina. Šį reiškinį ypač matome viešose kalbose ar pristatymuose – kuo labiau žmogus savimi pasitiki, tuo jo laikysena atviresnė ir tiesesnė.

Gamta ir judėjimas lauke

Fizinė aplinka po atviru dangumi taip pat skatina laikysenos pokyčius. Vaikščiojimas nelygiu paviršiumi, pavyzdžiui, smėliu ar mišku, aktyvina daugiau raumenų grupių ir skatina taisyklingą laikyseną. Judėjimas ore leidžia kvėpuoti efektyviau, todėl natūraliai atsipalaiduoja ir viršutinės kūno dalies raumenys. Tai vienas efektyviausių būdų kompensuoti įtampą, susikaupusią darbo vietoje ar dėl ilgo sėdėjimo.

Sporto poveikis laikysenai

Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina nugaros, pilvo, pečių raumenis, kurie palaiko taisyklingą kūno padėtį. Plaukimas, joga, pilatesas ar net paprasti tempimo pratimai skatina sąmoningumą, padeda geriau pajusti savo kūną ir išlaikyti subalansuotą laikyseną. Taip galima išvengti tipinių „biuro darbuotojo“ problemų – suapvalintų pečių, sulinkusios nugaros ar įtempto kaklo.

Patarimai – kaip išlaikyti taisyklingą laikyseną įvairiose aplinkose?

• Stebėkite savo kūno padėtį: kartais tiesiog atkreipę dėmesį į laikyseną, galite ją nesunkiai pagerinti.
• Darbo vietos ergonomika: investuokite į reguliuojamą kėdę, naudokite monitoriaus stovą, kaskart pakeičiant kūno padėtį ir darant trumpas pertraukėles.
• Reguliariai judėkite: kas valandą bent kelias minutes pasivaikščiokite, ištieskite stuburą, atlikite kvėpavimo pratimus.
• Atkreipkite dėmesį į emocinę būseną: streso valdymas, meditacija ar sąmoningas kvėpavimas padeda atsipalaiduoti ir išlaikyti atvirą laikyseną.
• Naudokite priminimus: nors išmanieji laikrodžiai ar telefonai gali priminti ištiesinti nugarą, svarbiausia – įpročių formavimas.
• Praleiskite laiką gamtoje: pasivaikščiojimai parkuose ar miške padės ne tik pagerinti laikyseną, bet ir sumažins kasdienį stresą.

Dažniausi mitai apie laikyseną ir aplinką

• Tik sėdėjimas kenkia laikysenai – iš tiesų, bet koks ilgas statinis kūno padėties išlaikymas (tiek sėdėjimas, tiek stovėjimas) nepalaiko taisyklingos laikysenos.
• Ergonomiška kėdė garantuoja gerą laikyseną – ji padeda, tačiau būtini ir noras judėti, sąmoningumas bei įpročių keitimas.
• Vaikai savaime „išaugs“ prastą laikyseną – neteisinga, nes ankstyvų įpročių korekcija užkerta kelią suaugusiųjų problemoms.

Išvada

Jūsų laikysena nuolat keičiasi priklausomai nuo jums tenkančios aplinkos – tiek fizinės, tiek emocinės ar socialinės. Svarbiausia – išmokti pastebėti šiuos pokyčius ir aktyviai juos koreguoti pasitelkiant keletą paprastų įpročių: ergonomiška darbo vieta, reguliarus judėjimas, dėmesys savo emocinei būsenai ir sąmoningi sprendimai kasdienybėje. Atminkite, kad gera laikysena – tai ne tik estetikos, bet ir ilgalaikės sveikatos garantas.