Hematopoezės apžvalga

Sužinosite
- Hematopoezės kelias: nuo kamieninių ląstelių iki kraujo ląstelių
- Kraujo gamybos vietos: nuo gimdos iki suaugusiųjų metų
- Kraujo ląstelių rūšys ir jų funkcijos
- Kaulų čiulpuose vykstantys procesai
- Gamybos skatinimas ir kamieninių ląstelių transplantacija
- Kas nutinka, kai kraujo gamyba sutrinka?
- Ekstramedulinė hematopoezė: kai kraujas gaminasi kitur
- Apibendrinimas
Kraujo ląstelių susidarymo ir brandinimosi procesas vadinamas hematopoeze. Šio sudėtingo mechanizmo dėka mūsų organizme nuolat formuojasi visos pagrindinės kraujo ląstelės: eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) ir trombocitai.
Hematopoezės kelias: nuo kamieninių ląstelių iki kraujo ląstelių
Visų kraujo ląstelių kelionė prasideda nuo hematopoezinių kamieninių ląstelių. Jos unikalios tuo, kad turi gebėjimą virsti bet kuria kraujo ląstelių rūšimi. Tam tikros šios ląstelės lieka nesubrendusios ir gali dalytis toliau – taip užtikrinama nenutrūkstama kraujo gamyba visą gyvenimą. Kitos palaipsniui įsipareigoja virsti konkrečios rūšies ląstelėmis, pereidamos įvairius brendimo etapus iki galutinio suaugusios kraujo ląstelės pavidalo.
Kraujo gamybos vietos: nuo gimdos iki suaugusiųjų metų
Kur vyksta kraujo ląstelių gamyba, priklauso nuo žmogaus amžiaus. Vystantis vaisiui, kraujas gaminamas ne tik kaulų čiulpuose, bet ir kepenyse, blužnyje, užkrūčio liaukoje bei limfmazgiuose. Gimus ir vėliau augant, pagrindinė kraujo ląstelių „gamyklėlė“ yra kaulų čiulpai.
Koks yra už kaulų čiulpų ribų vykstantis kraujo gamybos procesas?
Esant tam tikroms būklėms, kraujo gamyba persikelia į kitas vietas, pavyzdžiui, kepenis ar blužnį. Toks reiškinys vadinamas ekstrameduline hematopoeze. Nėštumo metu ši gamyba už kaulų čiulpų ribų yra normalu, bet suaugusiesiems toks kraujo ląstelių susidarymas dažniausiai rodo sveikatos sutrikimą.
Kraujo ląstelių rūšys ir jų funkcijos
- Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai): atsakingi už organizmo apsaugą nuo infekcijų. Jie aptinka ir naikina svetimkūnius, pasitelkia antikūnus, kad apsaugotų nuo ligų. Sutrūkus šių ląstelių balanso gali padidėti infekcijų rizika.
- Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai): jų svarbiausia užduotis – deguonies pernešimas iš plaučių į organizmo audinius. Trūkstant eritrocitų galima skųstis silpnumu, nuovargiu bei fizinės ištvermės sumažėjimu.
- Trombocitai: šios ląstelės svarbios kraujo krešėjimui. Jas formuoja milžiniškos kaulų čiulpų ląstelės, vadinamos megakariocitais. Sumažėjus trombocitų kyla kraujavimo ir mėlynių pavojus.
Kaulų čiulpuose vykstantys procesai
Aplink kaulų ertmes, čiulpuose, dauginasi visiškai nesubrendusios kamieninės ląstelės. Jas galima palyginti su pagrindiniu kamienu, kuris gali duoti pradžią įvairioms atšakoms. Atsižvelgiant į vystymosi kryptį, kraujo gamyba skirstoma į dvi pagrindines linijas:
- Limfoidinė linija: joje vystosi limfocitai – pagrindinės imuninės sistemos ląstelės, tarp jų T ląstelės, B ląstelės ir natūralios žudikės.
- Mieloioidinė linija: čia gimsta eritrocitai, trombocitai ir daugybė baltųjų kraujo kūnelių (neutrofilai, eozinofilai, bazofilai, monocitai).
Nors didžioji ląstelių vystymosi dalis vyksta kaulų čiulpuose, limfocitų T ląstelės galutinai subręsta užkrūčio liaukoje.
Kraujyje ir audiniuose
Subrendusios raudonosios kraujo ląstelės lieka kraujyje ir perneša deguonį. Tuo tarpu daugelis baltųjų kraujo kūnelių ne tik cirkuliuoja kraujagyslėmis, bet ir keliauja į įvairius kūno audinius ar limfinę sistemą, ten užtikrindamos apsaugą nuo ligų sukėlėjų.
Gamybos skatinimas ir kamieninių ląstelių transplantacija
Kraujodaros skatinimas praverčia gydant kai kuriuos sveikatos sutrikimus, ypač ruošiamasi specifinėms onkologinėms procedūroms. Tokiomis aplinkybėmis gali būti atliekama kaulų čiulpų arba hematopoezinių kamieninių ląstelių transplantacija. Tam naudojamos paties žmogaus ar donoro ląstelės, kurios suleidžiamos panašiai kaip perpylimas. Šios naujos ląstelės keliauja į kaulų čiulpus ir pradeda atkurti kraujo ląstelių populiaciją.
Kas nutinka, kai kraujo gamyba sutrinka?
Hematopoezinės kamieninės ląstelės, kaip ir kitos kūno ląstelės, yra jautrios genetinėms mutacijoms. Kai jos prisidaugina su defektais arba tampa piktybinės, išsivysto kraujodaros sutrikimai: mieloproliferacinės ligos, leukemijos, limfomos ar mielomos. Pasitaiko, kad nenormalios nesubrendusios ląstelės (vadinamos blastais) pradeda nekontroliuojamai daugintis ir užvaldo kaulų čiulpus ar kitus audinius, sukeldamos sunkių padarinių.
Kai kurių limfomų atveju vėžinės ląstelės gali atitikti įvairius limfocitų vystymosi etapus – todėl skiriamos B ląstelių, T ląstelių bei natūralių žudikių ląstelių limfomos.
Ekstramedulinė hematopoezė: kai kraujas gaminasi kitur
Yra situacijų, kai organizmas gamina kraują ne kaulų čiulpuose, o kituose organuose, pvz., kepenyse ar blužnyje. Tai neretai būna ilgalaikės anemijos ar kraujo gamybos sutrikimų pasekmė. Kartais pakitusios kraujo ląstelės aptinkamos audiniuose, kurie paprastai nesusiję su kraujo formavimu.
Apibendrinimas
Kraujas – gyvybiškai svarbi sistema, kurios veikla prasideda dar prieš gimstant ir tęsiasi iki mūsų gyvenimo pabaigos. Hematopoezė užtikrina nuolatinį įvairių kraujo ląstelių atsinaujinimą bei veikimą mūsų organizme, o bet koks šio proceso sutrikimas gali labai paveikti sveikatą.













