Viduriavimo priežastys, diagnostika ir gydymas sergant ŽIV

Viduriavimas – dažna problema tarp žmonių, gyvenančių su ŽIV. Net iki 60 % asmenų gali patirti tris ar daugiau skystų ar vandeningų tuštinimosi epizodų per dieną.

Kas dažniausiai lemia viduriavimą?

ŽIV sergančiųjų viduriavimas dažnai pasireiškia dėl kelių priežasčių. Dažnos priežastys:

• antiretrovirusinių vaistų poveikis
• tiesioginis ŽIV poveikis virškinimo traktui
• kitų medikamentų vartojimas
• padidėjęs nerimas

Ilgalaikis viduriavimas (trunkantis ilgiau nei 4 savaites) gali smarkiai pabloginti kasdienę savijautą, padidinti depresijos ir nerimo pojūčius bei kelti abejonių dėl gydymo efektyvumo.

Kai viduriavimas tęsiasi ilgai, blogėja maistinių medžiagų bei vaistų pasisavinimas. Ypač tai aktualu antiretrovirusinių vaistų atveju, nes dėl irimo žarnyno funkcijos gali sumažėti gydymo veiksmingumas, pasireikšti viruso atsparumo rizika.

Dehidratacijos ir mitybos pavojai

Nepriklausomai nuo to, ar žmogus serga ŽIV, ar ne, dažnas viduriavimas greitai pašalina iš organizmo vandenį bei svarbiausias druskas, tokias kaip natris ar kalis. Didelis skysčių netekimas gali būti ypač pavojingas žmonėms, kurių imunitetas yra nusilpęs – tai padidina dehidratacijos, elektrolitų disbalanso ir net gyvybei pavojingų būklių riziką.

Dažniausi žarnyno infekcijų sukėlėjai

Viduriavimą dažnai sukelia įvairūs mikroorganizmai: virusai, bakterijos ar grybeliai. Imuninė būklė vertinama pagal CD4 rodiklį – mažėjant imuniniam atsparumui (CD4 mažiau nei 200 ląstelių/ml), infekcijų rizika auga, o jų spektras platėja.

ŽIV sergantieji, palyginti su kitais, dažniau susiduria su tam tikromis bakterinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, Clostridioides difficile, kurios sukeliamo viduriavimo tikimybė padidėja net 10 kartų.

Dažnos žarnyno infekcijos

• Citomegalo virusas (CMV)
• Cryptosporidium
• Microsporidia
• Giardia lamblia
• Mycobacterium avium-intracellulare (MAC)
• Cystoisospora belli

Nors rečiau, tačiau priežastimi gali tapti ir pankreatitas, žarnyno navikai ar lytiškai plintančios infekcijos, galinčios sukelti tiesiosios žarnos uždegimą ar opas.

Antiretrovirusinio gydymo įtaka

Viduriavimas – gana dažnas specifinių ŽIV gydymui naudojamų vaistų šalutinis poveikis. Tyrimai rodo, kad beveik kas penktas tokį gydymą vartojantis žmogus gali susidurti su vidutinio ar sunkaus laipsnio viduriavimu. Neretai šis simptomai praeina savaime, nutraukus ar pakeitus medikamentus.

Ypač dažnai viduriavimas pasireiškia vartojant proteazės inhibitorių grupės vaistus, ypač tuos, kuriuose yra ritonaviro. Įtariama, kad šie vaistai veikia žarnyno gleivinę, padidina skysčių sekreciją, dėl to ryškėja viduriavimas. Kai kada tenka keisti vaistus, jeigu simptomai sunkūs ir nereaguoja į gydomąsias priemones.

Kaip ŽIV veikia virškinimo traktą?

ŽIV pažeidžia imuninį barjerą žarnyne, ypač gleivinės limfoidinių audinių ląsteles. Jei infekcija užsitęsia ar gydymas nepradedamas laiku, gali išsivystyti ilgalaikė žarnyno gleivinės pažaida, kuri išlieka net pradėjus specifinį gydymą.

Lėtinis žarnyno uždegimas prisideda prie funkcinių žarnyno sutrikimų – atsiranda simptomai, panašūs į uždegiminių žarnyno ligų. Kai kada gali būti pažeidžiami ir žarnyno nervai bei struktūra, todėl ilgainiui vystosi lėtinis viduriavimas.

Kiti vaistai ir medžiagos, galinčios sukelti viduriavimą

Pamiršti nereikėtų ir kitų medikamentų – antibiotikai, vartojami infekcijoms gydyti ar profilaktiškai, neretai slopina žarnyno bakterijų pusiausvyrą ir taip sukelia viduriavimą. Pavyzdžiui, Bactrim skiriamas profilaktikai nuo tam tikros plaučių uždegimo formos, o rifampicinas vartojamas tuberkuliozei gydyti.

Magnio turintys skrandžio rūgštingumo slopinimo vaistai taip pat gali sustiprinti viduriavimą. Kiti dažnai vartojami vaistai nuo rėmens – pvz., cimetidinas, omeprazolas, esomeprazolas – kartais pasireiškia panašiu poveikiu.

Įvairūs žolelių arbatos mišiniai, kuriuose yra senos, dažnai rekomenduojami „detoksikacijai“ ar svorio mažinimui, turi laisvinamąjį poveikį.

Kaip nustatoma priežastis ir pasirenkamas gydymas?

Prieš skiriant gydymą specialistas įvertina ligos istoriją, atliekamas išsamus fizinis ištyrimas. Jei reikalinga, atliekami papildomi tyrimai – išmatų pasėlio mikrobiologinis ištyrimas, o jei infekcija nepatvirtinama – endoskopinis ar radiologinis tyrimas, siekiant atmesti kitas galimas priežastis, pavyzdžiui, navikus.

Simptominiam gydymui skiriami nereceptiniai ar receptiniai vaistai (pvz., loperamidas, kiti medikamentai pagal gydytojo rekomendaciją). Yra ir specialiai ŽIV sergantiems žmonėms skirtų vaistų, padedančių kontroliuoti neinfekcinį viduriavimą.

Mityba ir papildomos rekomendacijos

Mitybos pokyčiai ir paprastos priemonės gali padėti suvaldyti simptomus. Svarbu vengti:

• riebaus ir aštraus maisto
• kofeino turinčių produktų (kavos, arbatos, šokolado)
• grubios struktūros skaidulų
• saldumynų, ypač turinčių daug fruktozės sirupo
• žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų produktų

Probiotikai, natūraliai aptinkami pieno produktuose ar papildų pavidalu, padeda atstatyti žarnyno mikroflorą ypač po antibiotikų vartojimo. Jei netoleruojate laktozės, galima rinktis kapsulių ar tablečių formas.

Gausus skysčių vartojimas itin svarbus, nes reikia papildyti netekus elektrolitų. Gydytojas gali patarti rinktis elektrolitų turinčius maisto papildus ar sportinius gėrimus be pridėtinio cukraus. Mažesnės ir dažnesnės valgymo porcijos padeda sumažinti žarnyno apkrovimą ūmaus viduriavimo metu.