9 būdai, kaip įveikti nuovargį sergant metastazavusiu krūties vėžiu

Sužinosite
- Nuovargio pobūdis sergant vėžiu
- Energijos taupymas ir prioritetai
- Poilsio pauzės dienos eigoje
- Mityba ir energijos lygis
- Mankšta pagerina savijautą
- Miego režimo svarba
- Streso valdymas ir atsipalaidavimas
- Vartojamų vaistų poveikis
- Palaikymo svarba
- Profesionalų pagalba
- Kada būtina pasitarti su gydytoju
- Apibendrinimas
Nuovargis dažnai lydi onkologinius susirgimus, ypač tada, kai vėžys išplitęs, pvz., esant metastazavusiam krūties vėžiui. Jis gali kilti dėl pačios ligos, tačiau neretai jį provokuoja ir gydymo metodai – chemoterapija, spindulinė terapija ar taikinių terapija.
Nuovargio pobūdis sergant vėžiu
Toks nuovargis – gerokai intensyvesnis nei paprastas nuvargimas po sunkios dienos. Dažnai ramybė ar miegas beveik nepadeda atgauti jėgų, o energijos trūkumas stipriai apsunkina kasdienybę, mažina gyvenimo džiaugsmą ir net paveikia santykius su artimaisiais. Net paprasti darbai gali atrodyti sudėtingi.
Energijos taupymas ir prioritetai
Būtina stengtis išlaikyti energiją svarbiausioms veikloms. Leiskite sau perduoti dalį darbų kitiems – jei kas nors pasiūlo pagalbą, pasinaudokite tuo. Paprašykite artimųjų pasirūpinti reikalais, maistu ar buities rūpesčiais.
Norint geriau jaustis, verta susidėlioti prioritetus: nuspręskite, kuri veikla jums svarbiausia, tam ir skirkite būtinas jėgas. Nebijokite atsisakyti mažiau reikšmingų užduočių – leisti sau pasakyti „ne“ svarbu, norint tausoti sveikatą.
Poilsio pauzės dienos eigoje
Reguliarūs, trumpi poilsio periodai padeda atkurti jėgas. Pabandykite suplanuoti 20–30 minučių atokvėpio pertraukas po valgymo ar prieš pradėdami naują veiklą. Nedidelės, bet dažnos pertraukos saugo nuo visiško išsekimo.
Vis dėlto poilsį svarbu derinti su aktyvumu: per ilgos popietės miegas gali išbalansuoti naktinį poilsį, todėl geriau rinktis trumpesnes, bet dažnesnes atokvėpio akimirkas.
Mityba ir energijos lygis
Subalansuota mityba padeda organizmui išlikti stipresniam, ypač gydymo metu. Stenkitės valgyti daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo produktų ir liesų baltymų – jie aprūpina būtinomis maistinėmis medžiagomis.
Sutrikimai, tokie kaip pykinimas ar burnos skausmingumas, gali apsunkinti valgymą. Esant tokioms problemoms, naudinga rinktis mažesnes porcijas dažniau ar užkandžiauti sveikais produktais dienos bėgyje. Jei sunku susidoroti su valgymo sunkumais, aptarkite juos su svo sveikatos priežiūros specialistu.
Mankšta pagerina savijautą
Nedidelis fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar tempimo pratimai, efektyviai sumažina nuovargį. Net penkios ar dešimt minučių lengvų pratimų kasdien gali pagerinti nuotaiką ir suteikti daugiau energijos. Judėjimas padeda aktyvinti kraujotaką, stiprina širdį ir plaučius, o suaktyvėję endorfinai kelia nuotaiką.
Pradėkite labai lengvai, atsižvelkite į savo savijautą, ir palaipsniui didinkite judėjimo apimtis – visa tai naudinga kiekvienam, tačiau prieš pradedant naują fizinio aktyvumo programą visada pasitarkite su gydytoju arba kitu specialistu.
Miego režimo svarba
Pastovus miego grafikas gali padėti sumažinti nuovargį. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu – tai padės organizmui prisitaikyti prie ritmų. Dienos snaudulių geriau vengti arba juos riboti, kad naktį būtų lengviau užmigti.
Skirkite dėmesį atpalaiduojančioms veikloms prieš miegą – skaitykite, klausykitės ramios muzikos ar atlikite kvėpavimo pratimus. Prieš pat nakties miegą venkite kofeino ir ekranų šviesos, nes jie gali trukdyti užmigti.
Streso valdymas ir atsipalaidavimas
Emocinė įtampa stiprina nuovargį, todėl svarbu kasdien rasti laiko nurimti. Gilus kvėpavimas, meditacija, vaizduotės pratimai ar kitos atpalaiduojančios technikos atpalaiduoja kūną ir protą, leidžia sumažinti įtampą. Reguliarūs atsipalaidavimo momentai net ir trumpi – duoda naudos savijautai.
Vartojamų vaistų poveikis
Dalis skiriamų vaistų nuo išplitusio vėžio gali prisidėti prie nuolatinio nuovargio. Jei pastebite, kad po vaistų vartojimo jaučiatės dar labiau išsekę, pasikalbėkite apie tai su gydytoju – kartais galima koreguoti gydymą ar rasti kitų pagalbos sprendimų.
Taip pat svarbu detaliai apibūdinti savo pojūčius specialistui – netgi užrašyti, kada stipriausiai jaučiate nuovargį. Tokia informacija padeda geriau pasirinkti individualų pagalbos planą.
Palaikymo svarba
Ne visada nuovargį lengva įveikti vienam. Ieškokite pagalbos draugų, artimųjų ar pagalbos grupių rate. Kontaktas su žmonėmis, kurie supranta jūsų situaciją, gali padėti emociškai.
Onkologinės ligos organizacijos siūlo įvairias paslaugas – psichologinę konsultaciją, finansinę paramą, maisto pristatymą ar kitą pagalbą. Priimkite paramą – ji reikšmingai palengvina kasdienę savijautą.
Profesionalų pagalba
Kartais nuovargio mažinimas gali būti sudėtingas – tokiu atveju verta kreiptis į reabilitacijos ar psichologinės pagalbos specialistus. Fizinės medicinos darbuotojai, dietologai ar psichologai, padedantys vėžiu sergantiems asmenims, turi praktinių patarimų kiekvienam atvejui. Specialistai gali padėti sudaryti mitybos ar fizinio aktyvumo planą ir atrasti individualius sprendimus.
Kada būtina pasitarti su gydytoju
Jei nuovargis staiga sustiprėja, tęsiasi ilgiau nei keletą savaičių ar trukdo atlikti įprastus darbus, būtina pasitarti su sveikatos specialistu. Kartais prislėgta energija gali būti kitų sveikatos sutrikimų, pvz., mažakraujystės ar skydliaukės veiklos sutrikimų, požymis.
Būtinai informuokite gydytoją apie naujus simptomų pokyčius – tai padės laiku parinkti reikiamą pagalbą ar pakoreguoti gydymo planą.
Apibendrinimas
Nuovargis – ilga ir sudėtinga išplitusio vėžio dalis, tačiau jį galima valdyti. Paskirstydami užduotis, poilsiaudami, rūpindamiesi mityba, išlaikydami aktyvumą ir priimdami aplinkinių pagalbą, galite pagerinti kasdienio gyvenimo kokybę. Net mažos permainos gali atnešti juntamą skirtumą. Nedelskite kreiptis į specialistus, jei jaučiate, kad pritrūkote jėgų ar susiduriate su naujais sunkumais.














