Naujų ir senų ŽIV infekcijų atskyrimas

Rekomendacijos dėl visuotinio ŽIV testavimo galioja jau daugelį metų, tačiau daug žmonių vis dar nesitikrina reguliariai. Todėl dažnai, kai asmeniui nustatoma ŽIV infekcija, kyla klausimas – ar įmanoma sužinoti, kada tiksliai užsikrėsta ar nuo ko gauta infekcija?

Naujos ir senos ŽIV infekcijos atpažinimas

Nustatyti, ar žmogus buvo užsikrėtęs ŽIV neseniai, gydytojams nėra paprasta. Kai kuriais atvejais, atliekant tyrimus labai anksti, galima aptikti viruso RNR ar p24 antigeną dar prieš susiformuojant antikūnams. Tai leidžia nustatyti labai ankstyvą infekcijos stadiją, tačiau daugelis standartinių tyrimų tokių atvejų „nepagauna“.

Dažniau pasitaiko situacijų, kai žmogus jau žino teigiamą atsakymą ir ieškoma požymių, ar ši infekcija – nauja ar senesnė. Kadangi tokiems žmonėms jau susiformavę antikūnai prieš ŽIV, gydytojai analizuoja šių antikūnų ypatybes ir pokyčius.

Antikūnai padeda įvertinti infekcijos trukmę

• Antikūnų tipai: ŽIV infekcijos metu atsiranda skirtingų rūšių antikūnų, tačiau jų buvimas ne visada padeda tiksliai pasakyti, ar infekcija nauja. Pvz., IgM antikūnai, kurie dažnai parodo naują infekciją, gali būti randami ir seniai užsikrėtusiems asmenims.
• Antikūnų kiekis: Infekcijos pradžioje antikūnų lygis didėja keletą mėnesių, vėliau stabilizuojasi. Staigus pokytis gali byloti apie gana neseniai įvykusią infekciją.
• Reakcija su skirtingais ŽIV baltymais: Laikui bėgant atsiranda pokyčių, kokiems ŽIV antigenams antikūnai reaguoja stipriau. Tai leidžia įvertinti, ar infekcija nesena ar jau įsitvirtinusi.
• Antikūnų „prisirišimo stiprumas“: Šviežiai užsikrėtusių asmenų antikūnai dažniausiai mažiau tvirtai jungiasi prie viruso nei ilgą laiką sergančių. Tačiau jei žmogus pradėjo gydymą labai anksti, šis rodiklis gali būti nepatikimas.

Kodėl įprasti tyrimai neparodo infekcijos amžiaus

Standartiniai ŽIV antikūnų tyrimai negali nustatyti, ar užsikrėtimas nesenas, ar jau seniai įvykęs. Tokie tyrimai paprastai atliekami sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau išsamesnę informaciją apie infekcijos laiką tyrinėja dažniausiai tie, kurie stebi ŽIV paplitimą visuomenėje.

Jeigu žmogus jau nustatytas kaip sergantis ŽIV ir jam neramu, kada įvyko užsikrėtimas, dažnai papildomi tyrimai neleidžia tiksliai nustatyti infekcijos pradžios. Dažniausiai šių tyrimų gydytojai neatlieka net ir paprašius. Naujai nustatyti asmenys, kurie anksčiau ilgai nesitikrino, paprastai negali tiksliai sužinoti infekcijos amžiaus.

ŽIV užsikrėtimas laikomas „ūmiu“ dažniausiai tik tais atvejais, kai žmogus neseniai turėjo neigiamą ŽIV testą – dažniausiai per pastaruosius metus.

Kada infekcija priskiriama prie naujų?

Yra tam tikrų atvejų, kai infekcija klasifikuojama kaip nauja:

• Jei pirminis ŽIV tyrimas yra teigiamas, tačiau papildomas antikūnų testas nėra aiškus arba neigiamas, o randama viruso RNR – tikėtina, kad tai visai nesenas užsikrėtimas.
• Jeigu nustatoma viruso RNR, bet dar nėra susiformavusių antikūnų, tai rodo labai ankstyvą infekcijos stadiją. Šie atvejai retesni, nes ne visi tyrimai apima RNR paiešką.

Kodėl svarbu laiku atpažinti naujas ŽIV infekcijas

Anksti nustatyta ŽIV infekcija yra labai svarbi siekiant sumažinti viruso plitimą. Yra kelios priežastys, kodėl infekuotieji ypač pavojingi partneriams dar prieš diagnozę:

• Kol žmogus nežino apie riziką, dažniau nesilaiko saugaus lytinio gyvenimo taisyklių
• ŽIV užsikrėtimo pradžioje viruso kiekis dažniausiai būna didesnis nei vėlesniais etapais, todėl šansai perduoti infekciją – didesni
• Tik žinant apie infekciją galima pradėti gydymą, kuris gerokai sumažina viruso perdavimo tikimybę partneriams. Gydymas šiuo metu tapo ne tik pagalba pačiam ligoniui, bet ir prevencijos priemone.