8 dažniausiai pasitaikančių miego sutrikimų rūšys

Jei kokybiškas miegas tapo iššūkiu – jūs ne vieni. Didžiulė dalis žmonių patiria rimtų miego sutrikimų, kurie gali paveikti savijautą, fizinę bei psichinę sveikatą, trikdyti įprastą gyvenimo ritmą. Miego sunkumai ilgainiui pasireiškia ne tik nuovargiu, bet ir prastesne koncentracija, dirglumu, dažnesnėmis ligomis. Iš viso žinoma daugiau nei 80 skirtingų miego sutrikimų. Šiame straipsnyje aptariami dažniausiai pasitaikantys susirgimai, pagrindiniai jų požymiai, priežastys ir gydymo kryptys.

Miego sutrikimų rūšys

Nemiga – kai miegas tarsi prarandamas

Nemiga – tai dažniausiai aptinkamas miego sutrikimas, kai žmogus nuolat sunkiai užmiega arba dažnai pabunda naktį ir nebegali toliau miegoti. Šis susirgimas gali varginti trumpai arba tęstis ilgą laiką.

• Nuovargis, mieguistumas dienos metu
• Užmigimo sutrikimai
• Naktiniai prabudimai ir sunkumai vėl panirti į miegą

Nemigą dažnai išprovokuoja tokie veiksniai kaip emocinė įtampa, hormoniniai pokyčiai, kvėpavimo sunkumai ar neurologiniai susirgimai. Kartais nemiga eina greta kitų miego problemų – pavyzdžiui, kartu su miego apnėja.

Kovoti su nemiga galima gerinant savo įpročius – laikantis optimalaus dienos režimo, reguliariai sportuojant, keičiant mitybą. Dažnai padeda ir kognityvinė elgesio terapija, ypač jei nemigos priežastis – stresas ar nerimas. Kai kuriais atvejais prireikia vaistų.

Miego apnėja – kai kvėpavimas užstringa miegant

Miego apnėja – tai sutrikimas, kai miegant žmogaus kvėpavimas trumpam ir daug kartų sustoja. Yra dvi pagrindinės rūšys: obstrukcinė (dažniausia) ir centrinė miego apnėja. Esant pirmajai, kvėpavimo takai laikinai užsiblokuoja, o centrinės apnėjos atveju signalai iš smegenų nepasiekia kvėpavimo raumenų.

• Mieguistumas dieną
• Dažni naktiniai prabudimai
• Garsus knarkimas ar duslūs užspringimo garsai

Miego apnėja gali išsivystyti dėl anatomiškai siaurų kvėpavimo takų, didelio liežuvio ar tonzilių, antsvorio, žandikaulio padėties. Norint ją įveikti, dažnai skiriami specialūs dantų įtvarai, padedantys išlaikyti kvėpavimo takus atvirus, arba nuolatinio oro srauto (CPAP) aparatai, kurie užtikrina tolygų kvėpavimą viso miego metu.

Restless legs sindromas – kai kojos neleidžia užmigti

Nuolat pasikartojantis stiprus noras judinti kojas gulint ir ilsintis būdingas nemalonaus skruzdėliavimo, dilgčiojimo ar kutenimo jausmas. Tokie simptomai dažnai sutrikdo miego kokybę – žmogui kasnakt sunku rasti tinkamą pozą.

• Nemalonūs pojūčiai kojose – kutenimas, perštėjimas, tempimas
• Koordinuotas kojų trūkčiojimas

RLS priežastys gali būti paveldėtos, susijusios su geležies trūkumu, lėtine inkstų liga ar nėštumu. Simptomus sunkina kai kurios medžiagos – alkoholis, kofeinas, tabakas, kai kurie vaistai.

Norint pagerinti situaciją, dažnai rekomenduojama keisti gyvenseną: riboti alkoholio ir kofeino vartojimą, pasirūpinti pakankamu fiziniu aktyvumu ir stresu. Kartais skiriami vaistai – prieštraukuliai, benzodiazepinai ar geležies papildai.

Periodinių galūnių judesių sutrikimas

Periodinis galūnių judesys miego metu – tai tam tikri pasikartojantys, nevalingi kojų arba rankų judesiai ne REM miego metu. Dažnai šią būklę lydi ir kitos neurologinės problemos ar net RLS.

• Nevalingi, pasikartojantys kojų ar rankų judesiai
• Nemiga
• Nuolatinis mieguistumas dieną

Šio sutrikimo priežastys dažnai susijusios su paveldimumu, nervų ar inkstų ligomis.

Pagalba gali būti įvairi: kai kada padeda magnio papildai, pratimai, taip pat skiriami specifiniai vaistai, pavyzdžiui, alfa-delta ligandai (gabapentinas).

Narkolepsija – nenugalimas noras miegoti

Narkolepsija – tai neurologinė būklė, kai prarandama natūrali miego ir būdravimo kontrolė. Dėl to žmonės staiga užmiega dieną, net jei ką tik buvo aktyvūs. Miego epizodai trunka nuo kelių sekundžių iki valandos ir gali atsitikti bet kada dienos metu.

• Staigus raumenų silpnumas (katapleksija)
• Labai stiprus dienos mieguistumas
• Dažni nakties prabudimai
• Miego paralyžius – trumpas kūno nejudrumas prabudus

Manoma, kad narkolepsija susijusi su mažėjančiu tam tikro cheminio signalo (hipokretino) kiekiu smegenyse, paveldimumu ar imuninės sistemos veiklos ypatumais.

Gydymo tikslas – suvaldyti simptomus ir pagerinti kasdienį funkcionavimą. Rekomenduojama laikytis nuoseklaus dienos režimo, reguliariai mankštintis, kartais gydytojai skiria vaistų, didinančių budrumą, arba nurodo įtraukti trumpus pogulius dienos metu.

Cirkadinio ritmo sutrikimai – nesuderintas vidinis laikrodis

Kai organizmo biologinis laikrodis išsiderina ir nesutampa su aplinkos ciklais, žmogus gali jausti nuolatinį jėgų trūkumą ar sunkiai užmigti. Mūsų cirkadinis ritmas paprastai atitinka 24 valandų ciklą ir „reguliuojamas“ šviesos, aktyvumo bei mitybos.

• Sunkūs užmigti vėlai vakare, sunku keltis rytą
• Prasta miego kokybė

Sutrikimus gali sukelti amžiaus pokyčiai, įvairios ligos (pavyzdžiui, Alzheimerio ar Parkinsono), dažni laiko juostų keitimai keliaujant. Vieni pagrindinių gydymo būdų – šviesos terapija, laipsniškas užmigimo laiko ankstinimas ar vėlinimas (chronoterapija).

Parasonijos – neįprastas elgesys miegant

Parasonijos – tai miego metu pasireiškiantys neįprasti elgesio epizodai, kai žmogus gali kalbėti, vaikščioti ar net išgyventi stiprią baimę, pats to neprisimindamas. Šie sutrikimai dažnesni vaikystėje, tačiau pasitaiko ir suaugusiems.

• Pasimetimo epizodai (arousalinis sumišimas) dalinai prabudus
• Miegas vaikščiojant – sąmoningumo stoka atliekant judesius
• Naktiniai košmarai su stipria baime ar nerimu

Parasonijos dažniau pasitaiko šeimose, kuriose pastebėta genetinių polinkių, o taip pat sergant kai kuriomis neurologinėmis ar psichiatrijos ligomis. Simptomus gali sustiprinti nemiga ar stresas.

Padėti gali aplinkos saugumo užtikrinimas, pakankamas poilsis, kai kuriems žmonėms – vaistai. Svarbu atsisakyti alkoholio ir jungtis prie kasdienio režimo.

Miego paralyžius – kai kūnas neklauso

Miego paralyžius pasireiškia nepajėgumu judėti ar kalbėti, nors žmogus jau bunda ar ką tik užmigo. Nors kvėpuoti pavyksta įprastai, visa kita kurį laiką lyg „paralyžiuota“. Šis pojūtis gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažniausiai sutinkamas REM miego metu.

Dažniau paralyžių išprovokuoja stresas, pavargimas ar nereguliarus miego režimas. Jei atvejai reti ir nesutrikdo įprastinio gyvenimo, specifinio gydymo dažnai neprireikia. Kartais specialistų pagalbos reikia, jei simptomai vargina dažnai.

Kaip nustatomi miego sutrikimai

Diagnozuojant miego problemas gydytojas gali atlikti fizinę apžiūrą, paprašyti papasakoti apie įprastą miego režimą bei atlikti specialius tyrimus (pavyzdžiui, nakties miegą stebinčius polisomnografinius tyrimus). Kartais prireikia papildomų testų norint įvertinti mieguistumo lygį dieną ar kitus ciklo pokyčius.

Patarimai ramesniam miegui

• Nevalgykite sočiai prieš pat miegą;
• Pasirūpinkite subalansuota, sveika mityba;
• Reguliariai mankštinkitės – fizinis krūvis padeda užmigti;
• Užtikrinkite tamsą ir vėsią aplinką miegamajame;
• Venkite kofeino vakarais;
• Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kasdien;
• Išjunkite ekranus bent pusvalandį prieš miegą, kad smegenys spėtų pasiruošti poilsiui.

Nuolatiniai miego sunkumai – ženklas, kad verta kreiptis į specialistus.

Reziumė

Miego sutrikimai – dažna problema, galinti pasireikšti įvairiais pavidalais ir sukelti nemalonių pasekmių tiek dieną, tiek naktį. Juos skatina įvairios priežastys – nuo streso, ligų iki natūralių organizmo pokyčių. Siekiant tiksliai nustatyti problemos kilmę, gydytojai gali rekomenduoti specialius tyrimus. Tinkama miego higiena ir laiku taikomas gydymas padeda atkurti sveiką poilsį.